Gyvenimas

2020.09.13 19:48

Agresyviausia COVID-19 forma persirgusio Eugenijaus plaučiai visiškai atsistatė, bet nukentėjo kojos

LRT TELEVIZIJOS laida „Klauskite daktaro“, LRT.lt2020.09.13 19:48

Eugenijaus istorija – tarsi siaubo pasaka su gera pabaiga. LRT TELEVIZIJOS laidoje „Klauskite daktaro“ iš agresyviausios COVID-19 formos nagų medikų išplėštas vyras sako, kad dabar ir santykiai su artimaisiais pasisuko į gerąją pusę, o būdamas ligoninėje, be šeimos, Eugenijus labiausiai pasiilgo namuose gaminto žmonos maisto.

Kad panevėžietis Eugenijus Dargužis pasveiks nuo agresyviausios COVID-19 formos, mažai vilčių dėjo ir artimieji, ir jį gydę medikai. Eugenijaus būklė buvo tokia sunki, kad gydytojai griebėsi drastiškų priemonių – sukėlė vyrui dirbtinę komą. Tokios būklės Eugenijus išbuvo per 40 dienų, iš jos pabudęs nebegalėjo net vaikščioti. Tam, kad Eugenijus gyventų, jėgas suvienijo dviejų miestų ligoninės.

Šio paciento istorija – tarsi siaubo pasaka su gera pabaiga. Deja, bet Eugenijaus vietoje gali atsidurti bet kuris iš mūsų, perspėja Lietuvos sveikatos mokslų universiteto profesorius Alvydas Unikauskas.

Respublikinės Panevėžio ligoninės direktoriaus pavaduotojas Mindaugas Vaitkus pasakoja, kad Eugenijus į jų ligoninę pateko su vyraujančiais virusinės infekcijos požymiais. Karščiavimas (apie 40 laipsnių) buvo kelias dienas, pacientas gydėsi namuose karščiavimą mažinančiais vaistais, bet jiems nepadėjus kvietė greitąją pagalbą.

Kai paskambino gydytojai iš Panevėžio ir papasakojo, kokiais parametrais taikoma plaučių ventiliacija – visi reanimatologai žino, kad jeigu ligonis ventiliuojamas kniūbsčiomis, tai paskutinė stadija – kito žingsnio nėra.

„Priėmimo skyriuje padarius tyrimus diagnozė nebuvo aiški. Visiems užkliuvo tai, kad buvo padaugėję amilazės fermentų, kas leido galvoti apie kasos uždegimą. Pacientas buvo paguldytas į stacionarą, gastroenterologijos skyrių. Po kelių dienų karščiavimas tęsėsi, efekto gydymas nedavė. Koronavirusinės infekcijos pradžia, dar ir patirties gydytojai turėjo nedaug... Sako, padarome COVID-19 tyrimą, nors pacientas nei buvęs užsienyje, nei turėjęs kažkokių kontaktų. Atlikus tyrimą gavome teigiamą koronavirusinės infekcijos atsakymą. Buvo nuostaba visai ligoninei, visiškai nesitikėjome, kad tik vienas simptomų – karščiavimas. Daugiau jokių simptomų pacientas neturėjo“, – prisimena M. Vaitkus.

Eugenijus iškart buvo izoliuotas, bet tęsiant gydymą jau infekcinėje ligoninėje buvo pastebėtas progresuojantis kvėpavimo funkcijos nepakankamumas – organizmas ėmė prašyti papildomo deguonies. Progresuojant kvėpavimo funkcijos nepakankamumui vyras perkeltas į intensyviosios terapijos skyrių. Deja, bet būklė kiekvieną dieną tik blogėjo – Panevėžio medikai nutarė kreiptis pagalbos į kolegas, tuos, kurie turi daugiau galimybių padėti.

Agresyviausia COVID-19 forma sirgusį vyrą medikai išplėšė iš mirties nagų: vilčių pasveikti nedėjo niekas

„Po kelių dienų nuo stacionarizavimo pradžios jau matėme pakitimus rentgenologiškai: plaučiuose atsirado infiltracija, ko nebuvo pirmą stacionarizavimo dieną – plaučiai buvo visiškai švarūs, be jokių pakitimų. Progresuojant kvėpavimo funkcijos nepakankamumui matėme, kad arba prarandame žmogų, arba prisimename kolegas, kas turi daugiau galimybių padėti, skambiname jiems, prašome pagalbos“, – kalba pašnekovas.

Plaučiai visiškai sugijo, bet teko iš naujo mokytis vaikščioti

Pasak M. Vaitkaus, ir tyrimai, ir paciento būklė rodė, jog dirbtinė plaučių ventiliacija nebepadės. Net taikant agresyviausius ventiliacijos režimus buvo matyti, kad pacientas „neišsikvėpuoja“. Po penkių dienų Eugenijus išvežtas į Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikas.

„Puikiai prisimenu tą penktadienio popietę, kai vedėjas paprašė, kad būtų savanorių, kurie keliaus į Panevėžio ligoninę parsivežti ligonio su EKMO sistema [ekstrakorporinė membraninė oksigenacijos sistema – LRT.lt]. Mes vežame tik labai sunkius, kritinius ligonius. Nors ligonius į mūsų ligoninę tranportuojame ir ne pirmą kartą, tačiau tai tikrai buvo rimtas iššūkis mūsų visai komandai – pirmą kartą susidūrėme su šiuo virusu. Bet mes visada tikime ir džiaugiamės kiekvienu pasveikusiu ligoniu, tad tokių minčių, jog mums nepavyks, nebuvo“, – mintimis dalijasi Santaros klinikų II anesteziologijos skyriaus perfuzininkė Monika Murašauskaitė.

Savo prisiminimais laidoje „Klauskite daktaro“ pasidalijo ir Santaros klinikų II anesteziologijos skyriaus vedėjas Robertas Samalavičius: „Kai paskambino gydytojai iš Panevėžio ir papasakojo, kokiais parametrais taikoma plaučių ventiliacija – visi reanimatologai žino, kad jeigu ligonis ventiliuojamas kniūbsčiomis, tai paskutinė stadija – kito žingsnio nėra.

Kai važiavome jo pasiimti, žinojome, ko laukti. Tai buvo penktadienio vakaras, darbo dienos pabaiga, bet mes nusprendėme, kad mums būtinai reikia važiuoti penktadienį, nes jis pirmadienio gali nesulaukti. Nuvažiavę tokį jį ir radome – sunkios būklės, o dabar net sunku atpažinti, kad čia tas pats žmogus. Jis buvo pirmasis mūsų ligonis, kuriam taikėme EKMO sistemą, labai norėjosi, kad jis pasveiktų, kad tas pirmas blynas neprisviltų.“

Pacientui išnyko kvėpavimo funkcijos nepakankamumas, viskas susitvarkė kuo gražiausiai. Reabilitacijos reikėjo dėl to, kad pacientui pasireiškė, mūsų manymu, hipoksinė neuropatija – reikia vos ne išmokti vaikščioti.

Eugenijaus išgijimo atvejis – unikalus. Gydytojas M. Vaitkus atviras – taikant papildomą plaučių ventiliaciją, matant, kaip pažeisti plaučiai dėl viruso sukeltos imuniteto reakcijos, buvo minčių, ar pacientui neteks transplantuoti plaučių, jei išvis pavyks pasveikti. Vis dėlto vyras išgijo, tačiau be pasekmių liga neapsiėjo, tik įdomu tai, jog nukentėjo visai ne plaučiai.

„Pacientui išnyko kvėpavimo funkcijos nepakankamumas, viskas susitvarkė kuo gražiausiai. Reabilitacijos reikėjo dėl to, kad pacientui pasireiškė, mūsų manymu, hipoksinė neuropatija – reikia vos ne išmokti vaikščioti. Bet jis labai gražiai gyja, progresas yra, šiandien matome pacientą stovintį abiem kojomis ant žemės“, – pažymi jis.

„Pamačiau ne šviesą tunelio gale, bet grimzdau į apačią ir paskui stengiausi kilti į viršų, kad išgyvenčiau. Taip kilau ir pamačiau šviesą – ne tunelio gale, bet viršuje. Sapnai buvo labai ryškūs, sapnavau savo gydymą, kraujo perpylimą, ieškojau po visur, kur gauti geresnio kraujo... Tokie visokie sapnai buvo“, – atvirauja Eugenijus.

Šiandien savo savijautai laidos herojus iš 10 balų parašytų net 7. Didžiausia problema – kojos. Nors eiti pavyksta, norėtųsi bėgioti, mat anksčiau Eugenijus ir bėgiodavo, ir krepšinį žaisdavo.

Paklaustas, kokių minčių kilo sužinojus, kad vyrą parklupdė COVID-19 infekcija, jis sako galvojęs apie tai, kad dar norisi gyventi: „Apėmė šiokia tokia baimė: negi turėsiu išeiti iš to gyvenimo? Vis tiek ir šeima, ir vaikai, vis tiek dar norisi gyventi, sulaukti anūkų...“

Dėl ligos per kelis mėnesius Eugenijus neteko ir daug kūno svorio – net 20 kilogramų, tačiau šiuo metu jau pavyko jo šiek tiek priaugti. Beveik 100 dienų ligoninėse praleidęs pacientas labiausiai pasiilgo, žinoma, šeimos, žmonos ir vaikų, taip pat – gardaus žmonos gaminto maisto. O grįžus namo ir santykiai su artimaisiais pasikeitė į gerąją pusę. „Pradėjau labiau vertinti, mylėti. O žmona už mane gal net ir labiau“, – prisipažįsta laidos svečias.

A. Unikauskas dar kartą primena: saugokite save, dezinfekuokite rankas, laikykitės saugaus atstumo. „Eugenijaus istorija – stebuklas. Aš didžiuojuosi savo kolegomis, bet, kaip bebūtų, gydymo procesas nėra malonus, todėl linkiu nesusirgti COVID-19“, – sako jis.

Plačiau – rugsėjo 9 d. laidos „Klauskite daktaro“ įraše.

Parengė Indrė Motuzienė.

Agresyviausia COVID-19 forma sirgusį vyrą medikai išplėšė iš mirties nagų: vilčių pasveikti nedėjo niekas
Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt