Anot miško terapijos gidės Liudmilos Monkevičės, maudynių miške metu – kontroliuojamas žmogaus kraujospūdis, organizme mažėja streso hormonų, slogių minčių, stiprėja atmintis ir dėmesingumas. Tačiau tai tik pirmieji pokyčiai žmogaus kūne, kuriuos galima pajusti maudynių miške metu.
Pasak miško terapijos gidės L. Monkevičės, miško maudynių, vadinamųjų Šinrin-joku, praktika atsirado dar 1982-ais metais. Nustatyta, kad moksliniais tyrimais paremta miško terapija, kitaip vadinama maudynėmis miške, teigiamai veikia žmogaus organizmą.
Pasivaikčiojus po mišką sumažėja įtampa, psichologinis nuovargis, padidėja darbo našumas, stiprėja imunitetas. Tokiomis maudynėmis jau galima mėgautis ir Vilniuje.
„Dvi valandas lėtai pasivaikščioti miške vedami gido maudynių dalyviai mokosi neskubėti ir pajusti gamtos ritmą, giliai kvėpuoti, išlaisvinti visus pojūčius, pabūti tyloje, stabdyti įkyrių minčių ratą“, – tikina L. Monkevičė, miško maudynių gidė.
Per tokį pasivaikščiojimą nueinama labai nedaug. Per 2 val. – ne daugiau kaip 2 km. Mat einant sparčiu žingsniu išsiskiria streso hormonai, o šių maudynių tikslas – nusiraminti.
„Japonai įrodė, kad miške pasivaikščiojus 2 val. nors kartą per savaitę, poveikio užtenka visai savaitei. Net ir japonų gydytojai išrašo tokio tipo terapiją savo pacientams“, – sako pirmoji Lietuvoje miško terapijos gidė.
Jeigu netoli namų yra miškas, lankykitės jame kuo dažniau. Šinrin-joku galima praktikuoti ir savarankiškai. Miško terapija nėra aktyvi treniruotė.
„Miške apima nuostabus jausmas. Šioje aplinkoje nors trumpam sustojame, pailsime nuo miesto dulkių, ryškių spalvų ir bruzdesio“, – sako viena iš miško maudynių dalyvė.
Mėgaukitės kvapais ir garsais, vaizdais, palieskite rankomis ir pėdomis miško paklotę, medžių lapus, o miško maudynių gidė užsiėmimų pabaigoje siūlo jo ir paragauti geriant kvapnią arbatą pušų apsuptyje.
Taip pat skaitykite
Išsamiau – laidos įraše (nuo 17.14 min.):
