Gyvenimas

2019.06.06 22:02

Pas psichologą. Panikos atakas išgyventi padės lietuvių sukurta mobilioji programėlė

LRT.lt2019.06.06 22:02

Tiems, kas yra patyrę panikos ataką, nereikia aiškinti, koks klaikus tai jausmas. Pagelbėti sau ir aplinkiniams bei nurimti, kai atrodo, kad tuoj numirsi ar išprotėsi, padės nauja mobilioji programėlė „Ramu“.

Nemokama programėlė pradeda veikti penktadienį, birželio 7 d. Plačiau apie panikos atakas ir tai, kaip jas išgyventi, pasakoja VšĮ „Nerimo klinika“ bendraįkūrėjos, klinikinės psichologės Ieva Žvinienė ir Darja Norbutė.

– Kas yra panikos ataka?

– Panikos ataka – tai netikėta ir labai intensyvi nerimo reakcija. Žmogus gali nesuvokti savo nerimo, tačiau jaučia intensyvius kūno pojūčius: dusulį, padažnėjusį širdies plakimą, galvos svaigimą, drebulį, padidėjusį prakaitavimą ir kitus.

Kartu su šiais pojūčiais kylą intensyvus baimės jausmas: prarasti kontrolę, numirti, išprotėti.

Panikos atakos metu žmogus gali manyti, kad jį ištiko infarktas ar insultas, tačiau vėliau atlikti medicininiai tyrimai to nepatvirtina. Tai sukelia pasimetimą, sumažėja pasitikėjimas gydytojais, žmogus lieka su savo baimėmis ir pasimetimu.

– Kada ir kodėl panikos atakos ištinka dažniausiai?

– Tai labai individualu – vieni panikos atakas patiria dieną, kiti naktį, vieni panikos ataką gali greitai susieti su konkrečia gyvenimo situacija, kitiems atrodo, kad ji kilo tarsi „iš giedro dangaus“.

Vieni jaučia gausybę simptomų, kiti tik kelis jų. Vieni gali greitai atsigauti, o kiti būna išsekę ir išsigandę kelias dienas.  

Panikos ataka – susikaupusios įtampos išraiška. Tiek įtampos turinys, tiek forma labai individuali, tad kiekvienas atvejis yra vis kitoks.

– Kaip suteikti pirmąją pagalbą?

– Pirmas pagalbos žingsnis – paaiškinimas, jog kūno pojūčiai – tai fiziologinė baimės ir nerimo raiška. Baimė ir nerimas kyla dėl gyvenimiškų sunkumų, kurie dėl skubos ar nemokėjimo to pamatyti yra nesuvokti.

Apibendrinant, pirmasis pagalbos žingsnis – pripažinti, jog tai, ką patiriu yra panikos ataka, o ne grėsmė gyvybei.

Antras žingsnis – reguliuojant kvėpavimą sumažinti fiziologinius simptomus. Ir galiausiai, praėjus panikos atakai, svarbu nebėgti nuo nemalonaus patyrimo ar bandyti užsimiršti, o priešingai – atsigręžti į savo baimę ir įsigilinti, kas vyksta mano gyvenime, nes panikos ataka – tai gyvenime patiriamos įtampos iškrova.

– Ar padėti gali žmogus pats sau, ar aplinkiniai jam?

– Patiriantys panikos atakas paprastai tikisi ir siekia kitų pagalbos, tačiau šalia esantys ne visada žino kaip tinkamai reaguoti. Dažnas panikos atakas lydintis jausmas – tai bejėgiškumas.

Mobiliąja programėle „Ramu“ mes siekiame perduoti žinią, jog norint nurimti, pakanka žinoti būdus ir suformuoti įgūdžius, kurie padės panikos atakos metu. Taigi, panikos atakos metu gebėjimas nurimti savarankiškai stiprina pasitikėjimą savimi ir mažina bejėgiškumo jausmą ir nerimą.

– Kaip kilo mintis sukurti programėlę?

– Gyvenime mes dažnai ignoruojame nerimo signalus, įtampą, manydami, kad tai nereikšminga ar susitvarkys savaime. Nerimas yra signalas, kad mūsų gyvenime kažkas negerai, ir toliau nesirūpinant savimi, ignoruojant savo poreikius, psichologinė būsena gali prastėti.

Mes norėjome atkreipti visuomenės dėmesį į nerimą ir nerimo sutrikimus, ir pasiūlyti efektyvias ir nesudėtingas savipagalbos priemones, kol dar ne vėlu, kol nereikia griebtis vaistų ar kitų žalingų raminimosi būdų. Tos priemonės, paremtos psichologiniais metodais, yra sudėtos į mobiliąją programėlę „Ramu“, kuri pasirodys birželio 7 d.

– Kaip programėlė veikia?

– Įsijungę programėlę rasite tris dalis: greitąją pagalbą, edukaciją bei nusiraminimo pratimus. Greitosios pagalbos SOS mygtuką siūlome paspausti tuomet, kai patiriate panikos ataką ar labai stiprų nerimą.

Garso įrašas ir kvėpavimo pratimai padės jums greičiau ir efektyviau sustabdyti panikos ataką. Edukacijos skiltyje rasite informacijos apie tai, kas vyksta kūne ir psichikoje per panikos ataką.

Aiškus supratimas, kas yra panikos ataka ir kaip susiformuoja simptomai, pasikartojus panikos atakai padeda ją greičiau sustabdyti, ar jos išvengti.

Nusiraminimo pratimai padės naudotojui suformuoti nusiraminimo įgūdžius, kurie pravers tiek kilus panikos atakai ar nerimui. Tikimės, jog naudotojai į šią skiltį užsuks dažniausiai, nes įgūdžių susiformavimui reikalingas laikas.

– Kai kurie specialistai sako, kad technologijos kaip tik ir sukelia žmonėms stresą. Kaip pasiekti, kad jos mums ne kenktų, o padėtų?

– Jeigu pasitelkiame technologijas tam, kad išvengtume nemalonių gyvenimo aspektų, nukreiptume dėmesį nuo skausmingų ar svarbių dalykų, tai ilgainiui gali pakenkti ir sukelti stresą.

Tačiau galime pasitelkti technologijos ir tam, kas ne kenks, o padės mums. Pavyzdžiui, programėlė „Ramu“ gali padėti išmokti nurimti.

Pačios technologijos mūsų neveikia, o veikia tai, kaip ir kokiu tikslu mes jas naudojame. Jeigu kyla nuojauta, kad technologija kenkia, vertėtų paklausti savęs, kaip aš sau padedu ar kenkiu įsijungęs tam tikrą programą, žaidimą ar naršydamas internete.

Jei turite klausimų psichologams ar norite pasiūlyti temą, kurią jie galėtų aptarti, rašykite mums el. paštu tavo@lrt.lt.