Gyvenimas

2019.04.30 20:08

Specialistai tėvams: įpraskite vaikų paklausti, ne tik ką nuveikė mokykloje, bet ir ką – internete

Audinga Satkūnaitė, LRT.lt2019.04.30 20:08

Tarp vaikų ir paauglių internete nepaprastai greitai paplinta įvairūs pavojingi žaidimai, iššūkiai ar programėlės, kurios gali sukelti neatitaisomų pasekmių jų gyvenime. „Jeigu vaiko paklausiate, kaip jam sekėsi mokykloje, tai verta paklausti, ką tu šiandien įdomaus nuveikei internete“, – sako psichologė Jurgita Smiltė Jasiulionė.

Pastaruoju metu Lietuvoje tarp tėvų pasklido nerimas dėl vaikų naudojamos programėlės tiktok.com, kuri Indijoje kurį laiką buvo netgi uždrausta.

Susirūpinusių tėvų teigimu, vaikai pamelavę savo amžių gali prisiregistruoti ir laisvai naudotis minėta programėle, kelti vaizdo įrašus bei patys pasiekti netinkamo, tarp jų ir pornografinio, turinio medžiagą.

„TikTok“ programėlėje vartotojai gali paskelbti nedidelius iki 15 sekundžių įrašus. Ji buvo skirta trumpų vaizdo įrašų redagavimui ir publikavimui, prie jų buvo galima pridėti muziką. Kinijoje sukurta programėlė netruko išpopuliarėti ir kitose pasaulio valstybėse. O praėjusiais metais JAV ši programėlė pagal atsisiuntimų skaičių aplenkė tokius gigantus, kaip „Facebook“, „YouTube“ ir „Instagram“. 

Ne tik Indijoje buvo kilęs susirūpinimas dėl šios programėlės privatumo problemų, nes ji yra populiari tarp vaikų, kurie gali tapti seksualinių išnaudotojų, patyčių aukomis. Tačiau ši konkreti programėlė nėra vienintelė interneto grėsmė vaikams Lietuvoje. Jų spektras labai platus: nuo elektroninių patyčių iki vaikų seksualinio išnaudojimo vaizdų. 

Vien per pirmąjį šių metų ketvirtį Ryšių reguliavimo tarnyba yra gavusi 42 pranešimus apie vaikų seksualinio išnaudojimo vaizdus, dėl kurių buvo imtasi skubių veiksmų. Tai yra – medžiaga buvo perduota policijai ar kitų šalių interneto karštosioms linijoms.

Vienintelis būdas – kalbėtis

Remiantis emocinės paramos tarnybos „Vaikų linija“ statistika, patys vaikai didžiausia interneto grėsme įvardina elektronines patyčias, kurias gali išprovokuoti į socialinius tinklus ar kitas platformas įkelta nuotrauka ar dviprasmiškas komentaras. Antroji grėsmė yra bendravimo sunkumai kylantys internete. Pavyzdžiui, kai santykiai nutrūksta, pasikeičia ar pan. Trečioji – privatumo pažeidimas, kai vaiko vardu ir pavarde yra veikiama internete be jų pačių žinios.

Kitos dvi grėsmės kyla dėl nepageidaujamo kontakto iš nepažįstamų asmenų, kurie gali prašyti atsiųsti nuotraukų, rašyti dviprasmiškas žinutes ar tiesiog viliojimo būdu bandyti užmegzti glaudų ryšį su vaiku ar paaugliu. Tai gali kilti iš kito žmogaus noro patenkinti savo poreikius.

„Taigi sunkumų virtualiame pasaulyje gali kilti dėl kitų žmonių ar paties vaiko elgesio internete“, – sako „Vaikų linijos“ psichologė ir savanorių mokytoja J. S. Jasiulionė.

Anot jos, suaugusieji aiškiai suvokia perskyrą tarp virtualaus ir realaus pasaulių, tuo tarpu vaikams ir paaugliams – virtualus pasaulis ir gyvenimas socialiniuose tinkluose yra neatsiejama kasdienybės dalis.

Nepaisant to, šių pasaulių skirtumas jiems taip pat yra suprantamas. Psichologės tikinimu, vaikai internetą dažniausiai naudoja kaip žaidimų erdvę, o paaugliai – kur kas įvairiapusiškiau.

„Kai vaikai ar paaugliai kuria santykius, dalis jų prasideda realiame gyvenime ir tęsiasi virtualioje erdvėje. Tačiau gali būti ir atvirkščiai: kai kada bendravimas prasideda internete ir tęsiasi tol, kol vaikai nesusitinka gyvai. Jeigu kalbėtume apie žaidžiamąją veiklą, tai dauguma vaikų tikrai supranta, kas yra žaidimas internete, o kas – mokykloje ar kieme“, – tikino J. S. Jasiulionė.

Pasak jos, vaikai ir paaugliai tiek gyvenime, tiek internete gali susidurti su įvairiomis grėsmėmis ir netinkamu elgesiu, apie kuriuos tėvai gali nė nežinoti. Tačiau kito būdo apie tai išsiaiškinti, kaip kalbantis apie įvairius dalykus, nėra.

„Vaiko reikia paklausti ne tik to, kaip jam sekėsi, o išgirdus atsakymą „gerai“, juo pasitenkinti, bet ieškoti būdų, kaip apie vaiko kasdienybę sužinoti daugiau. Jeigu vaiko paklausiate, kaip jam sekėsi mokykloje, tai verta paklausti, ką tu šiandien įdomaus nuveikei internete, ir sužinoti, ar tai jo vieno veikla, ar su bendraamžiais, ar kyla kokių nors sunkumų toje veikloje ir pan. Reikia žinoti ir apie tą atžalos gyvenimo dalį“, – kalbėjo J. S. Jasiulionė.

Psichologės tikinimu, norint rasti atsakymą, ar vaikas ne per daug praleidžia laiko internete, būtina atsižvelgti į atžalos amžių. Anot J. S. Jasiulionės, jeigu 7–9 metų vaikas daugiausia laiko skiria buvimui internete, tai tėvams jau turėtų kelti susirūpinimą.

„Tai reiškia, kad vaikas neranda, kas jį domintų kasdienybėje, nes tokio amžiaus vaikai gali rasti ir kitokių užsiėmimų, kaip stalo žaidimai ar konstruktoriai ir t.t. Tuo tarpu paaugliams socialinė veikla su bendraamžiais tampa pagrindu, todėl natūralu, kad jiems buvimas prie kompiuterio ilgesnį laiką gali atrodyti adekvatus. Svarbiausia tėvams atkreipti dėmesį į tai, ar jo veikla internete ar socialinėse platformose papildo jo gyvenimą ar uzurpuoja“, – sakė pašnekovė.

„Facebook“ paskyra – tik nuo 13 metų

Ryšių reguliavimo tarnybos atstovė ryšiams su visuomene Rasa Karalienė pritaria, kad vaikų dalyvavimas virtualioje erdvėje gali turėti turi teigiamų dalykų. Pavyzdžiui, kaip edukacija ir lavinimas.

„Tačiau vaikai yra jautrioji interneto auditorija, todėl turime juos apsaugoti nuo galimų grėsmių, kurios gali turėti neigiamą poveikį vaikų fizinei ar psichologinei būsenai“, – sakė R. Karalienė.

Anot jos, pagrindinės grėsmės, su kuriomis gali susidurti vaikai, yra vaikų seksualinis išnaudojimas internete, patyčios, žalinga informacija. Todėl, R. Karalienės teigimu, tėvai, globėjai, ugdymo specialistai turėtų jau nuo ankstyvo amžiaus išaiškinti vaikams pagrindines „gyvenimo internete“ taisykles.

„Visuomenė, ypač tėvai, turi kalbėtis su vaikais, aiškinti jiems apie privatumo ir asmens saugumo svarbą internete. Tėvams svarbu įgyti savo vaikų pasitikėjimą, kad, iškilus pavojui internete, vaikas nebijotų jiems apie tai papasakoti“, – pabrėžė atstovė ryšiams su visuomene.

Pasak jos, nepageidaujamas turinys nebūtinai aptinkamas tik naršant interneto tinklalapius ar žaidžiant žaidimus. Kita terpė jam plisti yra bendravimas internete. R. Karalienė primena, kad vaikai savo asmenines populiariausių Lietuvoje socialinių tinklų („Facebook“, „Instagram“ ir kt.) paskyras gali turėti tik nuo 13 metų.

„Vaikai, bendraudami internete, susiranda naujų draugų, bendrauja su nepažįstamais žmonėmis, kurie gali turėti piktavališkų kėslų. Todėl aktualu riboti bendravimo programų, elektroninio pašto ir socialinių tinklų naudojimą. Būtina vaikus mokyti neatskleisti prisijungimo slaptažodžių, neatskleisti nepažįstamiems žmonėms savo asmeninių duomenų, būti nepakantiems patyčioms, smurtui“, – kalbėjo pašnekovė.

Technologijų naudojimui reikalinga kontrolė

Vilniaus universiteto mokslininkų grupė atlikusi tyrimus nustatė, kad ankstyvas naudojimasis tam tikrais ekranais, įskaitant televizorių ar išmaniųjų įrenginių, kurie vaikams yra prieinami labai ankstyvame amžiuje, gali turėti žalingą poveikį tolimesnei jų raidai.

Pasak psichologės, vaikams iki 2 metų amžiaus apskritai nereikėtų siūlyti jokių ekranų. Netgi tokių, kurie namuose gali veikti kaip fonas tėvams grįžus į namus.

„Suaugusiems gali atrodyti, kaip vaikai jų nemato, tačiau jie yra veikiami ekrano ir vienaip ar kitaip dalyvauja virtualiame pasaulyje, kuris rodomas per televizorių ar kompiuterį“, – J. S. Jasiulionė.

Rekomenduojama, kad vaikams nuo 2 metų amžiaus laikas prie ekranų turėtų būti ribojamas iki 30 min, o 3-5 metų vaikams – iki 1 val. per dieną. Elektroniniai prietaisai vaikams neturėtų būti pasiekiami prieš miegą, taip pat jiems valgant.

„Šiuo atveju visą atsakomybę turėtų prisiimti tėvai, nes nė vienas 1–1,5 metų vaikas nepasiims IT prietaiso ir neįsijungs „YouTube“ kanalo ar animacinių filmukų. Taip pat nesugalvos, kad galima žiūrėti į ekraną ir tokiu būdu nesuprasti, kad jis yra maitinamas“, – teigė J. S. Jasiulionė.

Anot jos, tai, kad tėvai vaikui ankstyvame amžiuje leidžia naudotis technologijomis be kontrolės, įpratina jį prie savarankiško jų naudojimo. Pavyzdžiui, vėliau vaikai patys įsijungia animacinius filmukus, vaizdo platformose susiranda sau įdomią informaciją ir pan.

„Dažniausiai šis klausimas šeimoje nėra aptariamas ir apmąstomas. Kas iš esmės galėtų užkirsti kelią ankstyvam vaikų pasinėrimui į tam tikras platformas internete, kurios ir gali kelti pavojų. Kuo daugiau tėvai ankstyvame amžiuje technologijas naudos bendrai veiklai, tuo mažesnė rizika, kad vaikai jomis naudosis vieni“, – sakė J. S. Jasiulionė.  

Yra techninių sprendimo būdų

Anot R. Karalienės, kontroliuoti vaikų elgesį internete gali padėti turinio filtravimo programos. Pastarosios būti naudojamos tiek asmeniniuose kompiuteriuose, tiek išmaniuosiuose įrenginiuose.

R. Karalienės tikinimu, dauguma filtravimo programų leidžia sukurti asmeninius vaikų profilius. Būtent ši funkcija palengvina skirtingo amžiaus vaikų naršymo internete priežiūrą, ir kiekvienas profilis gali būti sukonfigūruotas pagal tam tikrus vaikui tinkamus nustatymus.

„Įdiegus filtravimo programą ir pasirinkus atitinkamus nustatymus, galima kontroliuoti laiką, kurį vaikas praleidžia internete, neleisti be tėvų žinios atsisiųsti netinkamų vaikams programėlių, žaidimų ir pan.

Taip pat galima sudaryti asmeninius draudžiamų ir leidžiamų tinklalapių sąrašus, blokuoti tinklalapius pagal neigiamą poveikį nepilnamečiams darančios informacijos kategorijas, matyti aplankytų tinklalapių istoriją ar gauti el. laišką, kai vaikas bandys atidaryti draudžiamą tinklalapį“, – patarė R. Karalienė.

Pasak jos, turinio filtravimo programas įdiegti ir administruoti nėra sudėtinga. Detalią informaciją ir instrukcijas apie tai galima rasti Ryšių reguliavimo tarnybos (RRT) administruojamoje interneto svetainėje.

R. Karalienės teigimu, Lietuvoje veikia RRT interneto karštoji linija „Švarus internetas“, kur visi interneto vartotojai gali pranešti apie internete pastebėtą žalingą ar neteisėtą turinį: pornografiją, vaikų seksualinį išnaudojimą, nesantaiką, smurtą ar kitą neigiamą poveikį nepilnamečiams darančią informaciją.

„Vadovaujantis Lietuvos Respublikos švietimo įstatymu, smurtaujančio bei smurtą patiriančio nepilnamečio mokinio tėvai (globėjai, rūpintojai) sužinoję apie viešų patyčių kibernetinėje erdvėje atvejį smurtaujančio privalo, o kiti asmenys turi teisę apie tai pranešti RRT. Tai galima padaryti ir anonimiškai“, – kalbėjo R. Karalienė.