Eismas

2019.03.08 05:30

Istoriniai automobiliai: ne tik privilegijos, bet ir galvos skausmas

Vytenis Kudarauskas, LRT.lt2019.03.08 05:30

Istorinį statusą turinčios transporto priemonės iš kitų išsiskiria ypatingais valstybiniais numeriais. Tačiau kokių privilegijų turi tokių automobilių savininkai? Pasirodo, jiems kyla ir rimtų problemų.

Pagal Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymą, istorinė motorinė transporto priemonė – tai prieš 30 metų ar anksčiau pagaminta transporto priemonė, kurios modelis nebegaminamas mažiausiai 15 metų ir kuri yra originali, tinkama eksploatuoti, bet nenaudojama kasdienėms reikmėms. 

Automobilis, pagamintas iki 1960 m. sausio 1 d., laikomas istoriniu, tačiau, norint šį statusą įteisinti, vis vien reikia gauti oficialų vertintojų dokumentą/sertifikatą. 

Tai padaryti turi teisę Lietuvos transporto saugos administracijos (LTSA) išvardytos istorinių motorinių transporto priemonių asociacijos, kurių sąrašą galima rasti čia.

Statuso suteikimo gali tekti laukti ir mėnesį

Asociacijos „Retromobile“ prezidentas Ramūnas Kardelis pasakoja, kad dažniausiai savininkai siekia gauti istorinės transporto priemonės statusą dėl to, jog galėtų išsiskirti iš kitų eismo dalyvių srauto, o lengvatos tikrai nėra pagrindinis tikslas.

„Pagrindinė priežastis – noras išsiskirti bendrame eismo sraute, kitaip tariant, žmogus nori, jog būtų matoma, kad tokia transporto priemonė yra vertybė istorine ar technine prasme. Taip pat manoma, kad taip gali būti pakelta transporto priemonės materiali vertė. Dalis tokiu būdu nori įvertinti savo ilgą ir sunkų darbą restauruojant istorinę transporto priemonę.

Vis dėlto lengvatos tikrai nėra pirminė ir pagrindinė priežastis, kodėl automobilių savininkai nori istorinių valstybinių numerių“, – LRT.lt pasakoja R. Kardelis.

Kaip teigia R. Kardelis, per metus į „Retromobile“ asociaciją kreipiasi apie 200–300 žmonių, norinčių, kad jų turimoms transporto priemonėms būtų suteiktas istorinis statusas. Ypač tokių užklausų padaugėja atėjus pavasariui.

Tačiau, kaip pastebi pašnekovas, tai, kad automobiliui jau 30 metų, dar nereiškia, jog jam iš karto bus suteiktas istorinės transporto priemonės statusas, nes yra atitinkami reikalavimai.

„Yra kertiniai dalykai – spalva, važiuoklė, variklis, salonas. Visa kita, pavyzdžiui, ratlankiai, padangos ar koks nors pagražinimas gali būti greitai pašalinta.

Jei sumontuota dujų įranga, kurios nenumatė gamintojas, tai jau tampa problema, ir tokio automobilio savininkui griežtai sakoma ne“, – apie trūkumus, kurie dažniausiai trukdo gauti istorinį statusą, pasakoja R. Kardelis.

Laikas, kiek savininkui gali tekti laukti, kol jis galės vykti į „Regitrą“ ir įregistruoti savo transporto priemonę kaip istorinę, svyruoja.

Tačiau, bet kokiu atveju, tai užtrunka kur kas ilgiau, nei norint įregistruoti paprastą automobilį.

„Tai gali užtrukti nuo vienos savaitės iki mėnesio, atsižvelgiant įkylančius klausimus. Išimties, ypatingos skubos tvarka galima viską sutvarkyti ir per dvi ar tris dienas“, – tvirtina R. Kardelis.

Lengvesnė techninė apžiūra

Kadangi vienas iš reikalavimų, keliamų istorinėms transporto priemonėms, kad jos nebūtų naudojamos kasdien, tikriausia nieko keisto, kad ir jų techninė apžiūra atliekama supaprastinta tvarka, nes tokie automobiliai į gatves ir kelius išrieda rečiau.

„Istorinio transporto priemonės statusą gavęs automobilis techninės apžiūros centre privalo apsilankyti kas penkerius metus. Tuo metu įprastos transporto priemonės techninę apžiūrą reikia atlikti kas dvejus metus. 

Patikros metu visi mechanizmai apžiūrimi ir vertinami vizualiai, nenaudojant jokios patikros įrangos – nei stabdžių stendo, nei išmetamųjų dujų analizatoriaus, nei pakabos „purtytuvo“.

Iš esmės, tokia technika turi atitikti reikalavimus, kurie buvo keliami jos gamybos metu“, – LRT.lt paaiškina techninių apžiūrų centrus vienijančios asociacijos „Transeksta“ atstovas Renaldas Gabartas.

Pašnekovas sako, kad šiuo metu Lietuvoje istorinės transporto priemonės statusą yra gavę 1668 „technikos vienetai“, kurių sąrašą galima rasti čia, tačiau techninės apžiūros informacinėje sistemoje kaip istoriniai jie pradėti išskirti 2017-ųjų vasarą, todėl per šį laiką Techninės apžiūros centruose buvo pristatyti 772 istoriniai automobiliai. 

„Bendras nustatytų trūkumų skaičius – 108. Pavojingų trūkumų, kuriuos užfiksavus draudžiama automobilį eksploatuoti dėl keliamos grėsmės pačiam vairuotojui bei kitiems eismo dalyviams, – 8. 

Tarp jų galima paminėti degalų nutekėjimo, stipriai pažeistų padangų, neveikiančių stabdžių, prie besisukančių ar įkaistančių detalių besiliečiančių laidų, netinkamo konstrukcijos pakeitimo problemas. 

Tačiau dažniausiai kontrolierių fiksuotų „didelių trūkumų“ sąraše – nepateikti reikalingi dokumentai, nurodyti Apžiūros atlikimo apraše“, – išvardina R. Gabartas.

Ypatingos sąlygos draudžiant

Kaip teigia įmonės „Lietuvos draudimas“ Standartizuotos rizikos skyriaus vadovas Andrius Gimbickas, istorinį statusą turinčias transporto priemones draudžiant privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu, išskirtinės sąlygos nėra taikomos.

Tačiau, jei savininkas tokį automobilį nori apdrausti papildomu kasko draudimu, reikia atlikti individualų rizikos vertinimą.

„Tarkime, jei, įvykus žalai, reikėtų atlikti automobilio dažymo darbus, toks remontas nebūtų sudėtingas.

Tačiau, jei reikėtų keisti tam tikras automobilio dalis, žalos procesas tampa sudėtingesnis, nes istorinių automobilių dalys yra retos, brangūs jų transportavimo kaštai, sudėtinga tiksliai nustatyti įsigijimo kainą. 

Todėl prieš pateikiant kasko pasiūlymą istorinio automobilio savininkui, visas šias aplinkybes reikia nuosekliai įvertinti ir aptarti individualiai. Įvykio atveju žalos atlyginimas vyksta pagal sutartas draudimo sąlygas, pavyzdžiui, draudimo vertę, kuriai istorinis automobilis yra draudžiamas“, – LRT.lt sako A. Gimbickas.

Draudimo ekspertas pripažįsta, kad istorinis statusas padidina automobilio vertę. Pavyzdžiui, tokį statusą turinčio automobilio savininkui patekus į eismo įvykį, patirta žala gali būti įvertinta kur kas didesne suma nei analogiškos transporto priemonės, kuri istorinio statuso neturi. 

„Dažnu atveju istorinį statusą turintys automobiliai yra laikomi vertybe ir turi nepriklausomų ekspertų turto vertinimo ataskaitas, kuriose ir 40 metų senumo automobilis gali būti įvertintas ne viena dešimtimi tūkstančių eurų.

Todėl tokio automobilio vertė gali būti didesnė nei identiško automobilio, kuris tokio statuso neturi“, – paaiškina A. Gimbickas.

Kalbant apie civilinės atsakomybės draudimą, specialistas sako, kad tokių automobilių žalos atlyginimas gali užtrukti ilgiau.

„Jei istorinis automobilis apdraustas privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu, žalos atlyginimo procesas paprastai būna daug ilgesnis, o žala atlyginama pagal valstybės patvirtintas metodikas.

Verta pastebėti, jei po įvykio automobilis praranda „prekinę vertę“, įstatymas nenumato jos padengimo, kas didesnės žalos atveju gali būti svarbu jo savininkui“, – pastebi A. Gimbickas.

Kadangi Lietuvos keliais važinėja mažiau nei 2 tūkst. istorinį statusą turinčių automobilių, draudimo įmonėms tokias transporto priemonės drausti tenka ypač retai.

Kaip teigia A. Gimbickas, pavyzdžiui, jo atstovaujama įmonė per metus sulaukia iki dešimties užklausų dėl kasko draudimo.

Registracijai reikia specialaus vertinimo

Istoriniais numerio ženklais gali būti paženklintos tik tos transporto priemonės, kurios yra įtrauktos į Pripažintų istorinių motorinių transporto priemonių sąrašą.

„Pirmiausia asmuo, prieš atvykdamas į „Regitrą“ registruoti istorinės transporto priemonės, turi kreiptis į istorinių transporto priemonių vertintojus ir gauti vertinimo dokumentą.

Taip pat reikės pasirūpinti technine apžiūra, jei ji negalioja, ir privalomuoju draudimu“, – pagrindinę sąlygą, norint automobilį registruoti kaip istorinę transporto priemonę, įvardija VĮ „Regitra“ Veiklos departamento vadovas Darius Jurgutis.

Kalbant apie lengvatas istorinėms transporto priemonėms, tokių jos turi ir „Regitroje“. 

„Istorinėms transporto priemonėms taikoma atitikties lengvata registracijai.

Kitaip tariant, istorinėms transporto priemonėms, kurios atkeliauja iš trečiųjų šalių ar turi vairą dešinėje pusėje, nereikia atitikties įvertinimo nacionaliniams standartams, nes jos nenaudojamos kasdienėms reikmėms, o tik, pavyzdžiui, dalyvavimui istorinėms transporto priemonėms skirtose parodose ar renginiuose“, – LRT.lt sako D. Jurgutis.

Taip pat jis primena, kad nuo praėjusių metų balandžio keitėsi istorinių transporto priemonių numerio ženklai – nuo šiol jie yra baltos, o ne rudos spalvos.

Istoriniams automobiliams skirti numerio ženklai ir toliau sudaryti iš priekyje einančios H raidės bei po jos einančių 5 skaitmenų (motociklams 4 skaitmenų).

Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt.