Kai temperatūra pasiekė birželio mėnesio rekordines aukštumas, socialiniuose tinkluose netruko pasirodyti vilniečių skundų dėl viešojo transporto. Keleiviai skundėsi neveikiančiais kondicionieriais (net ir snaigės simboliu pažymėtose transporto priemonėse), teigė, kad atidaryti langai nepadėjo atvėsinti salono. Vilniečiai taip pat skundėsi pavėsio stoka ir saulėje įkaitusiais suoliukais stotelėse.
Pranešimai apie alpstančius gyventojus
Bendrojo pagalbos centro (BPC) viršininko pavaduotoja Jelena Montvilienė LRT.lt sakė, kad per paskutinį savaitgalį buvo sulaukta 50 pranešimų apie nualpusius žmones Lietuvoje.
Vienas jų buvo gautas Kaune, iš žmonių viešojo transporto stotelėje. Nors tikslios nualpimo priežastys nėra žinomos, tokių atvejų padaugėjo per rekordinę karščio bangą.
Gedimus skuba šalinti
„Šiuo metu oro kondicionavimo sistemas turi apie 80 proc. kasdien į maršrutus išleidžiamų transporto priemonių. Visi naujai įsigyjami autobusai ir troleibusai komplektuojami su oro kondicionavimo sistemomis. Nuo 2026 m. rudens į Vilnių etapais bus pristatomas 81 naujas triašis troleibusas, o iki 2027 m. pabaigos – 112 naujų elektrinių autobusų. Naujos transporto priemonės keis seniausius troleibusus ir autobusus“, – sakė „Vilniaus viešojo transporto“ (VVT) Komunikacijos ir rinkodaros skyriaus vadovė Gintarė Žalytė-Štarienė.
Anot jos, transporto priemonė patikrinama, o nustačius gedimą jis šalinamas: „Keleivių prašome nurodyti transporto priemonės garažo numerį – tai padeda identifikuoti transporto priemonę.“
Bet ne tik keleiviai susiduria su karščio iššūkiais – VVT vairuotojai yra priversti praleisti visas dienas šiose transporto priemonėse. „Vairuotojai skatinami stebėti savo savijautą ir, pasijutus blogai ar nebegalint saugiai tęsti darbo dėl karščio, nedelsiant informuoti dispečerę arba mechaniką. Tokiais atvejais situacija vertinama individualiai ir, esant poreikiui, organizuojamas pakeitimas“, – teigė G. Žalytė-Štarienė ir pridūrė: „Kaip viena iš praktinių priemonių, darbuotojams papildomai dalinamas geriamasis vanduo. Geriamuoju vandeniu aprūpinami transporto parkai ir dalis galinių stotelių, kuriose įrengtos vairuotojų poilsio patalpos.“
Erzina perpildytas transportas
Pasak VVT atstovės, ketvirtadalis visų birželio keleivių nusiskundimų buvo dėl netinkamos oro temperatūros transporto priemonėse.
Vienas dažniausių vilniečių skundų – perpildyti autobusai ir troleibusai. Vasarą ši problema gali būti juntama dar labiau, nes keičiasi viešojo transporto tvarkaraščiai.
Pasak JUDU Viešojo transporto organizavimo skyriaus vadovės Indrės Žvirblienės, vasarą daugiau dėmesio skiriama rytiniams ir vakariniams reisams, kad kelionės į darbus būtų sklandžios. Dieną reisų mažinama, nes dalis gyventojų ir moksleivių išvyksta atostogauti.
„Didžioji dalis Vilniaus autobusų ir troleibusų yra aprūpinti oro kondicionavimo sistemomis. Siekiant užtikrinti keleivių komfortą, oro kondicionavimo sistemų veikimas yra nuolat tikrinamas ir prižiūrimas, – sako I. Žvirblienė. – Svarbu atkreipti dėmesį, kad net ir veikiančios oro kondicionavimo sistemos itin karštomis dienomis gali būti mažiau efektyvios dėl dažno durų varstymo stotelėse ir didelių keleivių srautų.“
Nuo penktadienio iki sekmadienio judriausiose stotelėse VVT keleiviams dalino vandenį buteliukuose. Vis dėlto socialiniuose tinkluose dalis keleivių teigė, kad vandens dalijimas neišsprendė neveikiančių kondicionierių problemos.
Medikė: žmonės vartoja per mažai skysčių
Kaip per karščius saugiai keliauti viešuoju transportu, pataria Santaros klinikų gydytoja Liucija Vaitkevičiūtė. Priėmimo–skubios pagalbos skyriaus vedėja išskyrė didžiausią keleivių klaidą – žmonės su savimi pasiima per mažai vandens ar kitų skysčių.
Gydytoja pataria su savimi visada turėti gėrimų su elektrolitais, nes žmonės išprakaituoja labai daug natrio ir jo neatstato. Atliekant vidutinio intensyvumo fizinę veiklą, rekomenduojama išgerti stiklinę vandens kas 10–15 min. Pasak gydytojos, nors įprastai rekomenduojama išgerti apie 2 litrus vandens per parą, per karščio bangą jo reikėtų išgerti 3–4 litrus.
„Pirmieji šilumos smūgio simptomai – galvos skausmas, troškulys, padažnėjęs širdies plakimas, silpnumas ir oro trūkumas“, – sako Santaros klinikų gydytoja.
Jos teigimu, perkaitus organizmui išsiplečia kraujagyslės, žmogus gausiai prakaituoja, gali vemti, viduriuoti ar net prarasti sąmonę. „Tai pastebėję aplinkiniai turėtų įtarti, kad žmogus perkaito. Tada turėtų stengtis pernešti žmogų į vėsesnę vietą – šiuo atveju, tai būtų laukas, pavėsis.“
Pasak gydytojos, nuo perkaitimo reikėtų pradėti saugotis dar būnant namuose – stebėti organizmo hidrataciją. Vienas paprasčiausių būdų tai įvertinti – atkreipti dėmesį į šlapimo spalvą: kuo ji šviesesnė, tuo organizmo būklė geresnė.
Didesnę perkaitimo riziką patiria kūdikiai, vaikai, nėščiosios, vyresnio amžiaus žmonės ir lėtinėmis ligomis sergantys asmenys.
