Antradienį Seimas galutinai pritarė Finansų ministerijos siūlymui laikinai sumažinti dyzelino akcizą. Skaičiuojama, kad dėl to dyzelino kaina turėtų sumažėti maždaug 6 centais. Akcizas sumažintas iki birželio 15 dienos.
Priėmimo stadijoje už minėtą įstatymo projektą balsavo 98 Seimo nariai, nei vienas parlamentaras nebalsavo prieš, dar du susilaikė.
Dyzelinas galėtų pigti 6 centais
Pasak įstatymo iniciatorių, laikino akcizų sumažinimo įstatymo pakeitimai parengti reaguojant į reikšmingai išaugusias žaliavinės naftos ir degalų kainas, kurias lėmė prasidėjęs karinis konfliktas Artimuosiuose Rytuose ir dėl jo sutrikęs tiekimas pasaulinėse rinkose.
Finansų ministras Kristupas Vaitiekūnas anksčiau yra teigęs, kad gazoliams akcizas mažinamas ta dalimi pajamų, kurios yra surenkamos papildomai iš padidėjusios pridėtinės vertės mokesčio (PVM) dalies.
„Suprantame, kad toks mažinimas dabartiniame fone nėra galbūt itin reikšmingas, bet tai tokia priemonė, kuri parodo valstybės solidarumą. Valstybė atsisako papildomų pridėtinės vertės mokesčio pajamų tam, kad kainų šokas būtų šiek tiek lengvesnis ir turėtų mažesnę neigiamą įtaką mūsų ekonomikai“, – kalbėjo K. Vaitiekūnas.
Pagal priimtą projektą, iki 2026 m. birželio 15 d. mažinama akcizų tarifo pastovioji dalis tiek įprastam dyzeliniam kurui, tiek žemės ūkio ir žuvininkystės veikloje naudojamam žymėtam dyzelinui. Įprastam dyzelinui ji sumažinta nuo 500 iki 450 eurų už 1 000 litrų produkto, o žemės ūkiui skirtam dyzelinui – nuo 60 iki 10 eurų.
Tokiu būdu kartu su kintamosiomis dalimis – CO2 dedamąja ir saugumo dedamąja – įprastam dyzeliniam kurui laikinai taikomas 503,60 euro už 1 000 litrų produkto akcizų tarifas, ūkininkų naudojamam žymėtajam dyzelinui – 35 eurų už 1 000 litrų produkto akcizų tarifas.
Skaičiuojama, kad dėl mokestinių pakeitimų galutinė degalų kaina vartotojams turėtų sumažėti apie 6 euro centus už litrą (su PVM).
Seimo narys Karolis Neimantas buvo pateikęs siūlymą akcizo tarifo pastoviąją dalį mažinti iki 410 eurų už 1 000 litrų produkto. „Aušriečio“ teigimu, tai leistų dyzelino kainą degalinėse sumažinti apie 17 centų už litrą. Mažesnį tarifą parlamentaras siūlė taikyti iki 2027-ųjų. Visgi Seimo nariai tokiam siūlymui nepritarė. Anot Seimo nario Algirdo Syso, toks siūlymas iki metų pabaigos Lietuvos biudžetui kainuotų daugiau nei 100 mln. eurų.
Prieš balsavimą parlamentarė Gintarė Skaistė teigė pasigendanti aiškaus plano, ką Vyriausybė ketina daryti, jei konfliktas Artimuosiuose Rytuose užsitęstų.
„Tai, kuo užsiima Vyriausybė, yra veiklos imitacija, nes ji neturi aiškaus plano, ką daryti, jei konfliktas užsitęs. Neturi nei paveikių priemonių, kurios duotų realų rezultatą. <...> Ši priemonė (akcizo sumažinimas – LRT.lt) taip pat yra visiškai neadekvati, nes jeigu dyzelio kainos yra pabrangusios 60 centų, 6 centų mažėjimas yra mikroskopinio dydžio priemonė, kuri nelabai pasijaus degalinių švieslentėse“, – kalbėjo G. Skaistė.
Savo ruožtu parlamentaras Lukas Savickas tikino, kad nors ši priemonė yra reikalinga, tačiau valstybė neturėtų ties tuo sustoti ir derėtų ieškoti „didesnio kalibro“ priemonių, skirtų spręsti degalų kainų krizei.
„Geriau vėliau nei niekada. <...> Tačiau turime pripažinti, kad ši priemonė yra priimta per vėlai ir nėra pakankama. Turime ieškoti didesnio kalibro priemonių ir tikiuosi, kad pradėsime apie tai diskutuoti kaip įmanoma anksčiau“, – kalbėjo Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ seniūnas.
Lenkijos pavyzdys kainuotų brangiai
Anot K. Vaitiekūno, sprendžiant degalų kainų krizę ir jos poveikį šalies ekonomikai, valstybė priima „nuosaikius“ sprendimus. Finansų ministro teigimu, jei Lietuva sektų, pavyzdžiui, Lenkijos keliu, kur buvo įvestos degalų kainų „lubos“, taip pat sumažinti akcizai ir PVM, tai šalies biudžetui kainuotų itin brangiai.
„Europoje, aišku, yra visokių valstybių. Vienos jų nieko nedaro šioje situacijoje, tiesiog seka situaciją ir ruošiasi imtis daugiau veiksmų, kai bus daugiau aiškumo dėl konflikto ir jo poveikio ekonomikai. Kitos šalys, kaip ir Lietuva, reaguoja nuosaikiai. Ir yra šalių grupė, kuri reaguoja labai stipriai ir bando tas degalų kainas sumažinti kuo labiau.
Aišku, tos priemonės irgi yra laikinos. Toje pačioje Lenkijoje įvestos tik vienam mėnesiui, nes tai yra labai brangi priemonė ir kelia didžiulį stresą biudžetui. Mūsų skaičiavimais, jeigu tai būtų įvesta Lietuvoje, tai mums kainuotų per mėnesį 40 milijonų eurų, kas per metus sudarytų beveik pusę milijardo“, – anksčiau sakė finansų ministras.
Kaip pirmadienį skelbė Lietuvos energetikos agentūra (LEA), degalinių tinkluose dyzelino kainos svyravo nuo 2,06 Eur/l iki 2,30 Eur/l, o vidutinė dyzelino kaina sudarė 2,152 Eur/l. Ji buvo 1,2 proc. mažesnė nei penktadienį (balandžio 10 d.), kai vidutinė dyzelino kaina degalinėse buvo 2,178 Eur/l.
Benzino kainos tinkluose pirmadienį svyravo nuo 1,64 Eur/l iki 1,86 Eur/l, o vidutinė benzino kaina sudarė 1,752 Eur/l. Ji buvo 1,2 proc. mažesnė nei penktadienį, kai vidutinė benzino kaina degalinėse buvo 1,773 Eur/l.
SND kainos tinkluose svyravo nuo 0,79 Eur/l iki 1,00 Eur/l, o vidutinė SND kaina sudarė 0,937 Eur/l.
