Už prekybą atsakingas Europos Sąjungos (ES) komisaras Marošas Šefčovičius ketvirtadienį pareiškė, kad bloko prekybos deficitas su Kinija yra „netvarus“. Šią poziciją jis išdėstė pradėdamas dvi dienas trunkančias derybas Pekine, kuriomis siekiama išvengti prekybos karo.
„Pirmoji diena Kinijoje, vienas tikslas: pradėti subalansuoti mūsų... netvarų prekybos deficitą, – socialiniame tinkle „X“ parašė M. Šefčovičius. – Pradėjau nuo tiesioginio ES verslo atstovų išklausymo čia. Žinutė prie stalo buvo aiški: reikia pagerinti prieigą prie Kinijos rinkos ir kartu stiprinti mūsų ekonominį saugumą.“
Europos duomenimis, praėjusiais metais Kinija kasdien į ES eksportuodavo maždaug 1 mlrd. eurų vertės daugiau prekių ir paslaugų, nei ES eksportuodavo į Kiniją. Daugelis Europoje dėl to kaltina nesąžiningą Pekino prekybos praktiką, įskaitant valstybės subsidijas ir dempingą, kurie kenkia Europos konkurentams įvairiose pramonės šakose – nuo automobilių gamybos iki chemijos pramonės.
ES pareigūnai taip pat nerimauja dėl Kinijos vykdomų manipuliacijų tiekimo grandinėmis bei valiutos devalvacijos.
Pekinas šiuos kaltinimus atmeta. Kinijos liaudies bankas ketvirtadienį pareiškė, kad „Kinijos prekybos plėtrą skatina jos pramonės augantis tarptautinis konkurencingumas“.
„Kinija neturi nei poreikio, nei ketinimo įgyti konkurencinį pranašumą per valiutos nuvertinimą ir niekada neužsiims konkurencine valiutos devalvacija“, – teigiama centrinio banko pranešime.
Europa negali sau leisti supykdyti Kinijos. Ši Azijos milžinė galėtų apriboti prekių, pavyzdžiui, retųjų metalų, kurie yra itin svarbūs žemyno pramonės sektoriui, tiekimą arba sudaryti kliūčių Europos eksportui į Kiniją.
Dvi dienas truksiantis M. Šefčovičiaus vizitas Pekine vyksta Prancūzijai ir Vokietijai – dviem didžiausioms ES ekonomikoms – raginant imtis prieš Kiniją griežtesnių veiksmų.
Pirmadienį AFP matytame laiške Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas ir Vokietijos kancleris Friedrichas Merzas paragino sukurti „patikimą instrumentą“, skirtą greitai reaguoti į bet kokią Pekino eskalaciją, nors Kinija laiške nebuvo paminėta tiesiogiai.
Siūlomas ginklas – apie kurį bus diskutuojama kitą savaitę vyksiančiame ES lyderių aukščiausiojo lygio susitikime – suteiktų Europos Komisijai įgaliojimus per kelias dienas reaguoti į prekybinę agresiją.
„Neteisingas kelias“
Kinija antradienį nedelsdama įspėjo Paryžių ir Berlyną dėl „protekcionistinių“ priemonių.
Kinijos užsienio reikalų ministerija ketvirtadienį pareiškė, kad Pekinas tikisi dirbti su Briuseliu „ta pačia kryptimi ir spręsti vienas kito problemas dialogo bei konsultacijų būdu“.
„Kinija iš principo visada manė, kad atvirumo ir bendradarbiavimo laikymasis bei ekonominių ir prekybos skirtumų sprendimas per lygiateisį dialogą ir konsultacijas atitinka bendrus Kinijos ir ES interesus“, – sakė ministerijos atstovė spaudai Mao Ning.
Tačiau daug pastatyta ant kortos ir Kinijai, nes šalis yra labai priklausoma nuo eksporto, kad kompensuotų savo buksuojančią vidaus ekonomiką.
Europos Parlamento prekybos komiteto vadovas Berndas Langė prieš M. Šefčovičiaus kelionę teigė, kad ši „ekonominė krizė Kinijoje“ suteikia blokui „derybinę galią“.
„ES turi gerai aprūpintą priemonių rinkinį, skirtą kovoti su nesąžiningomis subsidijomis, dempingu, diskriminaciniais pirkimais ir ekonomine prievarta. Šie instrumentai turi būti taikomi nuosekliai ir, kur reikia, tobulinami“, – teigė B. Lange.
Nori „apčiuopiamų rezultatų“
ES ir Kinijos pareigūnai derasi nuo birželio, o M. Šefčovičius anksčiau šiais metais suteikė vilčių, pareiškęs, kad nori „apčiuopiamų rezultatų iki spalio“.
M. Šefčovičius išskyrė tris prioritetus: spręsti išaugusio importo strategiškai svarbiuose sektoriuose problemą, didinti Europos eksportą į Kiniją ir gerinti prieigą prie kritinių žaliavų.
ES taip pat siekia aiškesnių eksporto licencijavimo susitarimų dėl retųjų mineralų ir kitų medžiagų po to, kai Kinija pernai įvedė apribojimus.
Briuselis tikisi suvaldyti Kinijos eksportą per savanoriškus apribojimus, pavyzdžiui, hibridiniams automobiliams, siunčiamiems į bloką. Vis dėlto Pekinas griežtai nepritaria importo kvotoms.
Analitikai atsargiai vertina galimybes šią savaitę pasiekti platų susitarimą.
„Tačiau jei būtų galima nustatyti vieną sektorių, kuriame būtų galima išbandyti eksporto ribojimo susitarimą su Kinija, tai būtų geras žingsnis“, – AFP sakė Briuselyje įsikūrusio analitinio centro „Bruegel“ atstovas Ignacio Garcia Bercero.
Šanchajaus Kinijos ir Europos tarptautinio verslo mokyklos ekonomikos profesorius Zhu Tianas pritarė jo nuomonei ir teigė, kad derybos gali privesti prie susitarimų „kai kuriais specifiniais klausimais“.
