Gausus snygis, lijundra, plikledis, -30 laipsnių speigas. Ši žiema vairuotojams negaili išbandymų. Draudikai pasakoja skaičiuojantys milijonines žalas. Anot jų, kai kurie incidentai – itin brangūs. Štai vienam G klasės „Mercedes-Benz“ visureigiui šią žiemą nuslydus nuo kelio buvo paskaičiuota didesnė nei 100 tūkst. eurų žala.
Po prabangaus „Mercedes“ avarijos – šimtatūkstantinė žala
Ši žiema tokia, kokios seniai neturėjom. Netrūksta sniego, sulaukėme lijundros ir speigo, kelius dažnai dengė plikledis. Nors žiemiškų išbandymų netrūksta, draudikai nefiksuoja, kad avaringumas būtų smarkiai išaugęs.
„Išaugusio avaringumo nefiksuojame, tačiau daugėja kitų, žiemiškų, žalų: automobilius apgadina varvekliai, parkuojantis atsitrenkiama į apledėjusias pusnis, taip pat pusnyse įstrigę ar nuo kelio nuvažiavę vairuotojai dažniau kviečia „Pagalbą kelyje“.
Fiksavome, kad „Pagalbos kelyje“ skambučių skaičius per pirmąsias dvi sausio savaites išaugo net 38 proc., palyginti su tuo pačiu laikotarpiu pernai“, – LRT.lt pasakojo draudimo bendrovės BTA Transporto draudimo žalų skyriaus vadovas Andrius Gasparavičius.
Anot jo, avarijų gausumu išsiskyrė tik sausio 9-oji, kai dalį Lietuvos užklupo itin gausus snygis. Tuomet daug klientų kreipėsi į draudiką ne tik dėl avarijų, bet ir užklimpimų. Kaip teigė A. Gasparavičius, šią žiemą fiksuota ir keletas brangių incidentų.
„Reikšmingų žalų dydžių pokyčių šią žiemą nefiksuojame. Sunkiojo transporto žalos visomis žiemomis yra ganėtinai brangios. Na, o iš lengvųjų automobilių brangiausia šios žiemos žala viršijo 100 tūkst. eurų, kai apynaujis G klasės „Mercedes“ nesuvaldytas nuvažiavo nuo kelio“, – pavyzdį pateikė A. Gasparavičius.
Vien sausį – 5,1 milijono eurų žalų
Draudimo bendrovės ERGO Transporto žalų vadovas Raimondas Bieliauskas nurodė, kad nors ši žiema pasižymi gerokai žemesne oro temperatūra ir gausesniu sniegu, transporto priemonių patiriamos žalos išlieka panašios kaip ir kitomis žiemomis.
„Dažniausiai fiksuojami nuslydimai nuo kelio, susidūrimai su suledėjusiomis pusnimis ar sniego krūvomis, dėl kurių apgadinami automobilio bamperiai ir kitos dalys. Statistiškai daugiau žalų patiriama savaitę prieš Kalėdas, kai dėl skubėjimo ir intensyvesnio eismo padidėja avarijų rizika“, – komentavo jis.
ERGO pateiktais duomenimis, 2024 m. gruodį transporto priemonių nuostoliai siekė beveik 4,6 mln. eurų, o 2025 m. sausį išaugo iki beveik 6,1 mln. eurų. Tuo tarpu 2025 m. gruodį išmokėtų bei rezervuotų išmokų suma siekė daugiau kaip 4,3 mln. eurų, o 2026 m. sausį – beveik 5,1 mln. eurų.
Kaip detalizavo R. Bieliauskas, vienu atveju, kai automobilis slydo ir atsitrenkė į medį, bendra paskaičiuota žala siekė 25 tūkst. eurų. Kitos avarijos metu automobiliai susidūrė, kai vienas automobilis nepraleido iš priekio atvažiuojančio kito automobilio – tuomet bendra žalos suma sudarė 20 tūkst. eurų.
„Dar vienu atveju automobilis neprasilenkė su priešais atvažiuojančiu automobiliu, nes dėl sniego kelkraštyje teko išlįsti iš savo eismo juostos. Išmokėtų išmokų suma šiuo atveju taip pat apie 20 tūkst. eurų“, – keletą brangesnių avarijų pavyzdžių pateikė pašnekovas.
Pastogė neatlaikė sniego ir sumaitojo automobilį
„If“ Lietuvos transporto žalų grupės vadovė Guoda Jasaitė nurodė, kad minėta draudimo bendrovė šiemet fiksavo didesnį eismo įvykių skaičių. Ypač statistika išaugo paskutinėmis sausio savaitėmis, kai vyravo gausesnis snygis, sulaukta lijundros.
„Palyginti su praėjusių metų sausio mėnesiu, šiemet užregistravome apie 20 proc. daugiau eismo įvykių. Lyginant paskutines tris šių metų sausio savaites su tuo pačiu laikotarpiu 2025 metais, eismo įvykių skaičius buvo apie 30 proc. didesnis“, – skaičius pateikė ji.
Bendrovės atstovės teigimu, žalų dydis priklauso nuo eismo įvykio aplinkybių bei automobilio markės ir modelio, tačiau vidutiniškai jis svyruoja nuo maždaug 300 iki 2 tūkst. eurų.
„Dažniausiai pasitaikančios situacijos – eismo įvykiai arba automobilio nesuvaldymas ir nuvažiavimas į griovį. Tokiais atvejais transporto priemonės dažnai patiria daugiau pažeidimų, o kartais jų remontas tampa ekonomiškai netikslingas.
Vienas iš labiau išsiskiriančių atvejų – kai ant automobilio užgriuvo pastogė, neatlaikiusi susikaupusio sniego svorio. Šio įvykio metu transporto priemonė buvo apgadinta taip stipriai, kad tapo nebepataisoma“, – pasakojo G. Jasaitė.
Užplūdo pranešimai
Pirmasis šių metų mėnuo, o ypač sausio ir vasario sandūra, pasižymėjo itin šaltais orais. Štai naktį iš vasario 1-osios į 2-ąją Šeduvoje fiksuotas -34 laipsnių speigas. Draudikų teigimu, vyraujant itin šaltiems orams gerokai išaugo į draudikus pagalbos besikreipiančių vairuotojų skaičius.
„Sausį fiksavome maždaug dvigubai išaugusį klientų skambučių dėl techninės pagalbos skaičių, palyginti su lapkričio ir gruodžio mėnesiais. Praėjęs itin šaltas savaitgalis išsiskyrė išaugusiu techninės pagalbos poreikiu – per dvi dienas pagalbos paslaugų vairuotojams suteikta apie 2,5 karto daugiau nei įprastą sausio dieną“, – teigė Laimonas Garbenčius, „Swedbank“ draudimo bendrovės Klientų aptarnavimo ir žalų administravimo departamento vadovas.
„Swedbank“ draudimo bendrovės duomenimis, sausio 1–28 d. techninė pagalba dėl išsikrovusio akumuliatoriaus buvo teikiama vidutiniškai 7 kartus per dieną.
Užklupus speigui bendrovė „Lietuvos draudimas“ per parą taip pat sulaukė daugiau nei 900 klientų kreipimųsi. Dažniausia pagalbos priežastis – neužsivedantys automobiliai.
„Staigus temperatūros kritimas gali sugriauti vairuotojų kasdienius planus. Dažniausia neužsivedusio automobilio priežastis – išsikrovęs akumuliatorius. Automobilio akumuliatorių būtina keisti periodiškai, tačiau pastaraisiais metais, kai Lietuvoje nebuvo didesnių šalčių, dalis vairuotojų šį poreikį atidėliojo. Smarkus atšalimas parodė, kad senesni ar nusidėvėję akumuliatoriai tampa viena pagrindinių priežasčių, dėl kurių automobiliai nebeužsiveda“, – sakė Artūras Juodeikis, „Lietuvos draudimo“ Žalų departamento vadovas.
