„Linava“ skelbia, kad Minskas reikalauja Užsienio reikalų ministerijų lygio susitikimo. Vis dėlto Lietuvos vidaus reikalų ir susisiekimo ministrai sako nematę, kad Vyriausybę būtų pasiekęs koks nors raštas apie naujus Baltarusijos reikalavimus. Anot V. Kondratovičiaus, jei Lukašenka išties turi tokių ketinimų, tai parodo, kad kita pusė jiems nerūpi. J. Taminsko vertinimu, bendravimas su Baltarusija neturėtų pereiti į ministerijų lygmenį.
LRT TELEVIZIJOS laidoje „Dienos tema“ – pokalbis su vidaus reikalų ministru Vladislavu Kondratovičiumi ir susisiekimo ministru Juru Taminsku.
– „Linavos“ vadovas šią popietę pranešė, kad vilkikai vis dar neišleidžiami, nes Baltarusija reikalauja ministerijų konsultacijų. Pone Kondratovičiau, ar Vyriausybę yra pasiekęs koks nors raštas apie naujus Baltarusijos reikalavimus?
V. Kondratovičius: Aš nemačiau tokio rašto, pasieniečiai irgi negavo kažkokios informacijos. Kiek bendravom, tai ir baltarusių pasieniečiai informuoja, kad jie laukia: jeigu atvažiuos – praleis. Greičiausiai iš viešos erdvės, ką aš pats pamačiau, tai tam tikrų signalų iš jų Užsienio reikalų ministerijos yra padaryta. Mes dabar vertiname tą situaciją. Daugiau komentuoti būtų labai sudėtinga dėl to, kad ta informacija nėra tikra.
– Pone Taminskai, susisiekimas – jūsų sritis. Jūs matėte gal tą raštą arba esate susipažinęs su naujais Baltarusijos reikalavimais?
J. Taminskas: Ne, tikrai nei rašto mačiau, nei jo turinio žinau. Aš žinau lygiai tiek pat, kiek „Linavos“ atstovai pasisakė šiuo klausimu viešoje erdvėje.
– Tai kaip jūs tada paaiškintumėte, kad „Linava“ žino, Vyriausybė – nežino?
J. Taminskas: Raštas skirtas, kaip supratau iš „Linavos“ atstovų, Užsienio reikalų ministerijai. Tai turbūt Užsienio reikalų ministerijos kolega ir turėtų pasiaiškinti, kaip raštas ir „Linavoje“ yra, ir Užsienio ministerijoje. Galbūt jie dalinosi kaip nors. Šito nepakomentuosiu, nes ne Susisiekimo ministerijai raštas buvo skirtas.
– Gerai, kokia būtų tada Susisiekimo ministerijos pozicija, jeigu norint išleisti vilkikus būtų reikalaujama konsultacijų ministerijų lygiu? Kokia jūsų pozicija?
J. Taminskas: Aš nematau galimybės vykdyti konsultacijų ministerijų lygiu, nes užsienio politiką formuoja Užsienio reikalų ministerija. Iš tikrųjų bendravimas su Baltarusijos režimu, su Baltarusija, mano vertinimu, neturėtų pereiti į ministerijų lygmenį.
– Ką mes darysime toliau, jeigu vilkikai bus neišleidžiami, pone Kondratovičiau?
V. Kondratovičius: Manyčiau, yra daugybė teisinių instrumentų, kurie leidžia traktuoti šitą piktybinį neišleidimą, – ką aš ir ne kartą sakiau, kad nėra sienos uždarymo. Lietuva niekada nebuvo uždariusi sienos išvažiuoti vilkikams.
Ir šiandien dar kartą tai patvirtino, kad kol kas, – <...> kol nėra oficialaus kažkokio rašto, dokumento, kurį aš galiu paskaityti ir komentuoti, – to geranoriškumo galbūt nėra ir siuntimų nėra. Nors pasienis veikia, bet klausimas, kaip suprantu, yra dėl pakeitimo nutarimo, kuriuo buvo uždrausta galbūt išvažiuoti arba išleisti Lietuvoje registruotus vilkikus iš Baltarusijos.
– Dabar mes neturime užsienio reikalų ministro Lietuvoje, jis yra Briuselyje, bet, kiek suprantu, bus, ko gero, susitikimas Vyriausybės lygiu, ar ką jūs planuojate?
V. Kondratovičius: Aš jau kontaktavau su viceministrais. Jie žiūri tą situaciją, analizuoja, patikrina dar kartą. Manyčiau, rytoj jau mes turėsime teisinį įvertinimą tos situacijos, kuri šiandien susiklostė prie mūsų sienos, pasienyje.
– Ar nepadarėme nuolaidos Baltarusijai anksčiau nustatyto laiko atidarydami sieną, pone Taminskai?
J. Taminskas: Žiūrėkit, mes turime atskirti šituos klausimus. Dabar viskas yra suplakta į viena – vežėjai, vežėjų neišleidimas, – ir mes pamiršome, nuo ko prasidėjo viskas.
Viskas prasidėjo nuo hibridinės atakos. Mes tą priemonę priėmėme Vyriausybėje siekdami suvaldyti ir nutraukti hibridinę ataką – rezultatą tai davė, tačiau Baltarusijos režimas mūsų vežėjus laiko kaip įkaitus. Sprendimas atidaryti sieną buvo priimtas po to, kai buvo nutraukta, pasibaigė hibridinė ataka prieš Lietuvą.
Tai čia yra du skirtingi klausimai ir jų į vieną mes nesuplakime. Dabar mes turime vežėjų klausimą. Tikrai nemanau, kad reikia imti ir panikuoti šiandien, kad bus kažkas labai blogai arba nepavyks. Tai yra procesai. <...>
– Bet jūs pats sakote, kad dabar vežėjai laikomi įkaitais, ir jūs sakote, kad čia nieko blogo nėra.
J. Taminskas: Aš sakau, kad vežėjai buvo paimti įkaitais.
– Tai jie vis dar įkaitai, jie vis dar už sienos.
J. Taminskas: Tai dabar situacija yra vertinama. <...> Nuo ryto šiandien ir su vežėjais kontaktavome, jie yra, jų atstovai yra Baltarusijoje. Kokia ten bus situacija šiomis, ateinančioms valandoms, kol kas mes nežinome. Ta informacija, kuri atkeliauja ir iki mūsų, yra labai dinamiška ir greitai kinta.
– Kiek lietuviškų vilkikų yra pravažiavę sieną iki šio momento, kai mes su jumis kalbame?
J. Taminskas: Pasieniečiai fiksuoja, kiek pravažiuoja per Valstybės sienos apsaugos tarnybą. Ne Susisiekimo ministerija fiksuoja.
V. Kondratovičius: Ne, tai iš Baltarusijos pusės, mano žiniomis, nebuvo dar atsiųsta.
– „Linavos“ vadovas ryte minėjo keletą pravažiavusių per Šalčininkų postą. Vėliau, popiet, jis sakė, kad nė vienas nepravažiavo. Tai mes žinome, kiek pravažiavo, ar nežinome, kiek pravažiavo?
V. Kondratovičius: Žinome. Tai jeigu jums reikalinga informacija, tai tą informaciją aš jums pateiksiu, bet nesėdžiu, neskaičiuoju kaip galbūt „Linavos“ prezidentas vilkikų, kurie pravažiuoja.
Ryte Lietuvoje registruoti vilkikai dar nevažiavo. Galbūt ten kažkokia kita informacija, gal į Baltarusiją įvažiavo, aš nežinau. <...> Bet tikrai kiekviena transporto priemonė, kiekvienas žmogus yra fiksuojamas.
– Pone Kondratovičiau, nuo pat šios krizės pradžios mes su jumis bendravome, jūs buvote tas žmogus, kuris daugiausia sprendė tų klausimų. Ir dabar, atidarius sieną anksčiau, negu planuota, ar jūs sutiktumėte su tuo, kad Lukašenka tiesiog tai priėmė kaip silpnumo ženklą, ir dėl to mes iš karto sulaukėme to rašto, reikalavimo bendrauti kažkokių ministerijų lygmeniu, daryti kažkokias nuolaidas dar kartą? Nepaskubėjome su sienos atidarymu?
V. Kondratovičius: Nesutinku, joks čia silpnumas. Mes uždarėme [sieną – LRT.lt], ta situacija pagerėjo, ir mes ją atidarėme. Šiandien Lukašenka tik parodo, jeigu iš tikrųjų tokie raštai ir ketinimai iš jų pusės yra, kad jiems nesvarbu, kas ir kaip kitoje pusėje. Jis paprasčiausiai nuolat eskaluoja situaciją <...>.
Joks čia silpnumas ar dar kažko darymas. Tarptautinė bendruomenė dabar mato tikrą veidą. Jeigu dar kažką bandė daryti ir dabar jau nueina į smulkmenas, į kažkokių biurokratinių procedūrų traktavimą ir taip toliau, tai čia jau yra, nežinau, – nepavadinsi „nesolidu“. Ten niekada nebuvo solidu.
– Užsienio reikalų ministerija parengė naują sankcijų paketą dėl hibridinės atakos Minskui ir būtent užsienio reikalų ministras ketvirtadienį Briuselyje pristatė kolegoms tas sankcijas. Vakar prezidentas sakė, kad reikia sustoti ir deeskaluoti situaciją, kadangi jau atidaroma siena. Reikia ar nereikia naujų sankcijų Minskui, pone Taminskai?
J. Taminskas: Reikia įsivertinti, kaip toliau elgsis Minsko, Baltarusijos režimas. Aš vertinčiau tai, kokie bus jų tolimesni veiksmai, kiek jie patys eskaluos tą situaciją ir kaip jie elgsis.
– Tai jūs pritariate tam, kad reikia sustoti ir palaukti?
J. Taminskas: Aš nei pritariu, nei nepritariu, nes ne aš formuoju užsienio politiką. Reikėtų šitą klausimą adresuoti toliau užsienio reikalų ministrui ir komentaro parašyti iš prezidentūros. Jeigu aš formuočiau užsienio politiką, būčiau užsienio reikalų ministras, tai aš tada ir kalbėčiau.
– Jūs kaip susisiekimo ministras galite pasakyti, pritariate ar nepritariate.
J. Taminskas: Aš pritariu visoms priemonėms, kurios padeda užtikrinti Lietuvos saugumą.
– Pone Kondratovičiau, reikia atsitraukti nuo papildomų sankcijų Minskui, ar reikia laikytis griežtai savo pozicijos?
V. Kondratovičius: Griežta pozicija dėl sankcijų, dėl visų kitų priemonių, kurias mes galime panaudoti, – ją reikia visada turėti, kad mes galime tai padaryti. Bet ir nereikia priimti karštakošiškų sprendimų, iškart šokti ir kapoti kirviu mišką ir taip toliau. Reikia pažiūrėti, ar tikrai ta situacija, kuri šiandien yra, verta tokio sprendimo kažką griežtinti, labai smarkiai užsukti, ką mes jau tikrai esame nemažai padarę. Tikrai manau, kad rytoj mes tą sprendimą jau matysime, žinosime ir tikrai suformuosime poziciją.
– Iki sienos atidarymo vežėjai skundėsi, kad negali sumokėti už vilkikų stovėjimą, nes juos sauganti įmonė yra sankcionuota. Dabar jau vežėjai pasakoja, kad jie randa būdų, kaip atsiskaityti su sankcionuota įmone. Pone Taminskai, ar vežėjai taip nepažeidinėja sankcijų, mokėdami sankcionuotai įmonei?
J. Taminskas: Čia reikėtų vertinti, kaip jie atsiskaito. Ir dabar vykdė juk vežimus tranzitu per Baltarusiją, tai irgi galbūt buvo kažkur kažkokie atsiskaitymai. Negaliu komentuoti to, ko aš nežinau. Vieną dieną vienaip sako vežėjai, kitą dieną kitaip sako. Aš suprantu ir juos, nes yra jų pusėje įtampa, ir tikrai esame dėkingi už tą jų visos situacijos supratingumą.
O kaip yra dabar apie atsiskaitymą ir ar iš tikrųjų atsiskaito, kokia forma atsiskaito, tai čia jau reikia informacijos turėti plačiau ir gilesnės. Negaliu pakomentuoti to, ką vieną dieną vienaip teigia, kitą dieną kitaip.
– Pone Kondratovičiau, jums, ko gero, daugiausia teko darbo suvaldant šią krizę. Ar esate ramus, kad vėl pradėjus pūsti palankiam orui iš Baltarusijos balionai neskris į Lietuvą?
V. Kondratovičius: Niekada negalime būti ramūs. Poveikis daromas iš Baltarusijos pusės, matome, kad skatinama ir lengvu uždarbiu. <...> Bet manau, kad apskritai tos priemonės, kurias mes darome: baudžiamosios atsakomybės stiprinimas ir griežtinimas, pasiūlymai, kuriuos mes pateikėme šiandien Seime, kitos priemonės turėtų atgrasyti tokius asmenis, kurie iš tikrųjų veikia abiejose teritorijose – kaip Baltarusijoje, taip ir Lietuvoje.
Aš nesakau, kad čia lietuviai organizuoja ar panašiai, bet kontaktai, kriminalas neturi sienų – [situacija – LRT.lt] dar kartą tai parodo. Bet nauda aiški, kuri ateina ir Baltarusijos režimui. Jų dalyvavimas, nieko nedarymas ir dar situacijos eskalavimas su vilkikais parodo tai, kad jie galbūt nelabai suinteresuoti tuo, ką mes darome.
– Pone Taminskai, jūsų beveik nesimatė, nesigirdėjo sprendžiant šią krizę pastarąsias dvi tris savaites. Atėjote kalbėti tik dabar. Kodėl taip ilgai tylėjote?
J. Taminskas: Tai nekvietėte.
– Kvietėme kelis kartus.
J. Taminskas: Pakvietėte – atėjau. O tas krizės sprendimas nėra vien tik fasadinė pusė, kai išeini ir pasisakai: padariau tą, bus dabar taip, bus kitaip. Visas darbas yra kasdienis, nuo ryto iki ryto, beveik 24 val. 7 dienas per savaitę.
Nereikia pamiršti, kiek daug buvo padaryta ir oro uosto, ir oro navigacijos darbo, kiek algoritmų peržiūrėta, kiek išspręsta klausimų, kad lėktuvai galėtų kilti ir leistis. Tikrai padėkoti norėčiau ir karinėms oro pajėgoms, ir VSAT, ir Viešojo saugumo tarnybai, ir kolegai Vladislovui.
Darbas buvo daromas taip, kad ši krizė būtų išspręsta. Mano tikslas nėra išeiti ir pasakyti: dabar tą padariau, dabar aną padariau. Kai darbas padarytas, išspręsta, ateini ir pasakai: padarėme, pavyko, išsprendėme, prašom – rezultatas.
