Briuselyje ruošiamasi priimti naujus automobilių projektavimo ir perdirbimo reikalavimus. Tai atsilieps ir ne pačius geriausius laikus išgyvenančiai Europos automobilių pramonei, ir eiliniams vairuotojams bei tam tikram verslui Lietuvoje.
Šią savaitę įvyko naujas trišalių derybų raundas tarp Europos Parlamento (EP), ES Tarybos ir Europos Komisijos dėl griežtesnių automobilių gamybos ir utilizavimo reikalavimų. Svarstomi teisės aktai numato, kad bus uždraustas netinkamų naudoti automobilių eksportas į ne ES šalis, gamintojai privalėtų gaminti automobilius, kurie būtų lengviau išardomi bei tam tikros jų dalys būtų iš perdirbtų senų detalių. Pavyzdžiui, numatyta, kad naujame automobilyje turės būti 25 proc. perdirbto plastiko.
STRAIPSNIS TRUMPAI
- Numatomi griežtesni automobilių gamybos ir utilizavimo reikalavimai.
- Naujomis taisyklėmis siekiama mažinti taršą ir išsaugoti svarbias žaliavas ES.
- Automobilių gamintojams daugės atsakomybių ir reikalavimų.
- Reglamentas gali atverti naujas perspektyvas Lietuvos automobilių tvarkymo verslui.
- Naujų automobilių kaina augs, bet nesutariama, kiek.
EP derybose atstovaujantis Paulius Saudargas, iš centro dešinės Europos liaudies partijos, LRT teigė, kad šiais reikalavimais siekiama nušauti „du zuikius“.
„Naujojo reglamento tikslai yra du: t. y. kovoti su klimato atšilimu ar apskritai su poveikiu aplinkai, gamtai, nes reglamento nuostatos padės išvengti neteisingai tvarkomų atliekų. O kitas labai svarbus dalykas, kuris man atrodo pats svarbiausias ir tikrai atrodo vertas žvakių, – palikti ES svarbias žaliavas“, – kalbėjo jis.
Lietuvoje yra daug kitokio verslo, pavyzdžiui, automobilių ardymas, vadinamieji šrotai – tai tas atliekų sutvarkytojas, kuris šioje grandinėje yra labai svarbus ir jam yra skiriamas labai didelis dėmesys. Ir būtent jam biznis turėtų būti geresnis
Pasak europarlamentaro, tai ypač svarbu šiuo metu, nes Europa susiduria ne tik su retųjų metalų, bet ir aliuminio ar vario trūkumu ir tampa vis labiau priklausoma nuo kitų šalių.
„Tai nauja priklausomybės forma pasaulyje. Jei mes iki šiol buvome priklausomi nuo režimų dėl energetinių išteklių, tai dabar būsime priklausomi nuo technologinių gamtinių išteklių, t. y. įvairių metalų, įvairių dalykų, kurių, tarkim, Europos žemyne nėra, nepakanka ir nėra išvystyta jų pramonė. Todėl, palikdami čia automobilius, juos čia perdirbdami, mes išsaugosime juose esančias vertingas žaliavas“, – apie draudimą eksportuoti į ne ES šalis netinkamas naudoti transporto priemones kalbėjo P. Saudargas.
Jis taip pat paminėjo, kad gamintojai turės prievolę gaminti tokius automobilius, kad jie būtų lengviau išardomi: „Viena vertus, gamintojai parduos produktą, kuris yra lengviau išardomas, ir plius visą informaciją turės atiduoti, taip pat sumokėti turės, kad automobilis būtų iki galo sutvarkomas teisingai.“
Tai esą atvers naujas perspektyvas Lietuvos atliekų sutvarkymo ir išrinkimo verslui, nors netinkamų naudoti automobilių eksportuotojai po pereinamojo laikotarpio ir turės nutraukti veiklą.
Kai automobilis pasiekia savo gyvenimo pabaigą, labai svarbu, kad savininkas priimtų sprendimą, kaip su juo elgtis, o ne ES.
„Tačiau Lietuvoje yra daug kitokio verslo, pavyzdžiui, automobilių ardymas, vadinamieji šrotai – tai tas atliekų sutvarkytojas, kuris šioje grandinėje yra labai svarbus ir jam yra skiriamas labai didelis dėmesys. Ir būtent jam biznis turėtų būti geresnis“, – kalbėjo jis.
Nors EP dar rugsėjį pritarė P. Saudargo, kaip pranešėjo šiuo klausimu, pasiūlymams (taisyklių pataisoms pritarė 431 europarlamentaras, 145 nepritarė, o 76 susilaikė), tačiau diskusijų metu buvo ir kritikos. Tradiciškai labiausiai nepatenkinti buvo kraštutiniai kairieji ir dešinieji.
„Jūs nusprendėte, kad reikia apriboti išvežamus automobilius iš ES ir taip pat numatote, koks turi būti plastiko procentas ir kad tas procentas plastiko turi būti ne iš bet ko, ne iš bet kokio gaminio, o iš kitų automobilių. Na aš manau, kad tai beprotybė. Visiška beprotybė“, – emocingai kalbėjo Silvia Sardone iš kraštutinės dešinės „Patriotų“ frakcijos EP.
Jos ideologinis kolega iš „Suverenų“ frakcijos Volkeris Schnurrbuschas atkreipė dėmesį į esą perdėtą ES reguliavimą ir naštą automobilių industrijai: „Kai automobilis pasiekia savo gyvenimo pabaigą, labai svarbu, kad savininkas priimtų sprendimą, kaip su juo elgtis, o ne ES. Žiedinės ekonomikos reikalavimai, kuriuos dabar kuria ES, automobilių pramonei neatneš jokios naudos.“
P. Saudargas užtikrino, kad niekas per daug eiliniams vairuotojams nesikeis ir niekas jų nevers atsisakyti savo automobilių, kad ir kokie jie būtų seni: „Ir dabar turbūt ne žmogus sprendžia, ar automobilis tinkamas važiuoti keliu. T. y. techninių apžiūrų centrai, kurie išduoda pažymą arba neišduoda, kad tavo automobilis tinkamas važiuoti keliais.“
Pasak europarlamentaro, buvo karšti debatai dėl kriterijų automobilį paskelbti netinkamu, ir jis kovojo, kad nebūtų perteklinių reikalavimų.
„Tam tikruose prieduose yra visas sąrašas, kas jau turi būti tam automobiliui, kad jis taptų neberemontuotinas. Tai mes jį susiaurinome, kad būtų tikrai tos dalys, lemiančios, kad automobilis netinkamas, tarkim, nebepataisoma arba nebepakeičiama stabdžių sistema“, – aiškino P. Saudargas.
Jis taip pat teigė, kad, nepaisant naujų reikalavimų automobilių gamintojams, naujų transporto priemonių kaina išaugs nežymiai: „Pagal pirminę versiją apie 70 eurų turėtų pabrangti naujas automobilis, jeigu būtų visiškai įgyvendintas reglamentas.“
Su tuo nelinkę sutikti patys gamintojai. Europos automobilių gamintojų asociacijos (ACEA) viešųjų ryšių vadybininkas Ioannisas Barkisas LRT teigė, kad naujos taisyklės labai smarkiai paveiks Europos automobilių pramonę, nes jos susijusios su tuo, kaip kuriami automobiliai ir kaip pateikiami į rinką.
Automobiliai nėra tokie, kaip kiti produktai. Jie yra labai kompleksiniai ir mums reikia atitikti rimtus ir labai griežtus saugumo bei aplinkosauginius reikalavimus automobilių detalėms.
„Mes tikimės, kad skaičius bus didesnis nei Komisijos pateiktas, bet tai susiję tik su plastiku, taisyklėse yra kitų elementų, kurie prideda reguliacinių ir administracinių išlaidų įmonėms. Todėl mes manome, kad skaičius bus žymiai didesnis“, – apie didesnį nei P. Saudargo įvardytą naujų automobilių kainų kilimą kalbėjo I. Barkisas, nes skaičiavimai buvo padaryti maždaug prieš šešerius metus, o nuo to laiko buvo priimta labai daug naujų teisės aktų, susijusių su perdirbimu ir kitomis prievolėmis. Gamintojams taip pat nerimą kelia reikalavimas naudoti perdirbtas detales.
„Automobiliai nėra tokie, kaip kiti produktai. Jie yra labai kompleksiniai ir mums reikia atitikti rimtus ir labai griežtus saugumo bei aplinkosauginius reikalavimus automobilių detalėms. Todėl manome, kad perdirbto plastiko panaudojimo tikslai yra per dideli“, – aiškino ACEA atstovas.
Lietuvos Eksploatuoti netinkamų transporto priemonių tvarkytojų asociacijos (ENTPTA) pirmininkas Vladimiras Jankoitas vis dėlto mano, kad automobilių gamintojai ir importuotojai turėtų prisiimti daugiau pareigų utilizuojant jų produkciją ir pritaria P. Saudargui, kad tai teigiamai atsilieps tam tikram verslui.
Ta problema egzistuoja ir tas reglamentas tikriausiai padės kažkaip spręsti dėl nelegalaus ardymo.
„Be jokios abejonės tai turės įtakos, nepaisant to, kad mes negaminam transporto priemonių, bet jas importuojame į Lietuvą. Svarbu, kai transporto priemonė baigs eksploataciją ir taps nebetinkama naudoti, ji turi būti tinkamai išardyta, perdirbta ir kitaip panaudota. T. y. tas reikalavimas pirminiams gamintojams pagaminti transporto priemonę taip, kad ją būtų patogu išardyti, kad būtų kuo mažiau plastiko, kad kuo mažiau būtų taršos – tai atsilieps ir Lietuvai, aišku. Tai reikš mažiau neperdirbamo plastiko, tokio, kaip, pavyzdžiui, automobilių panelės, durelių apmušalai, salono dalys“, – LRT teigė jis.
Pasak V. Jankoito, dabar Lietuvoje, pamiškėse ir nuošalesnėse vietose ar prie konteinerių matome daug išmestų būtent tokių automobilių dalių. Žinoma, jis pridūrė, kad prie to prisideda nelegalūs automobilių ardytojai, o draudimas eksportuoti netinkamus naudoti automobilius ENTPTA pirmininko teigimu prisidės ir prie jų veiklos užkardymo.
„Turime tokią situaciją, pavyzdžiui, vienas asmuo, trečios šalies pilietis, per metus nupirko Lietuvoje 18 tūkst. automobilių eksportui. Tų automobilių likimas nežinomas. T. y. mes nežinome, kur iškeliavo 18 tūkst. automobilių. Aišku, iš savo patirties mes tai siejame su nelegaliu ardymu, nes kitokį paaiškinimą sunku surasti. (...) Ta problema egzistuoja ir tas reglamentas tikriausia padės kažkaip spręsti dėl nelegalaus ardymo“, – kalbėjo V. Jankoitas.
Jis taip pat pridūrė, kad ir eiliniai vairuotojai galės lengviau atsikratyti netinkamų naudoti transporto priemonių. „Visi, t. y. transporto priemonių importuotojai, kurie yra atsakingi už gamintojų atsakomybės principo įgyvendinimą ir sukūrimą Lietuvoje efektyvios automobilių tvarkymo sistemos, turi bendradarbiauti su netinkamų transporto priemonių tvarkytojais ir vartotojams, t. y. vairuotojams, savininkams sukurti galimybę be jokių pasekmių priduoti transporto priemonę.“
ES tarpinstitucinės derybos turėtų vykti iki metų pabaigos, o kitąmet tikimasi, kad taisyklės bus galutinai patvirtintos.
