Įvertino garsiojo gatvių siaurinimo Vilniuje efektą: lėčiau ir ramiau, bet ne visur

Prieš kelerius metus Vilniuje pradėjus gatvių pertvarkymo darbus, kilo ažiotažas dėl esą „siaurinamų gatvių“, o rinkimų laikotarpiu būtent ši tema skatino aršiausias diskusijas tarp politinių oponentų. Tiesa, šiandien ir toliau daugėja gatvių, pritaikytų ne tik automobilių eismui, o LRT.lt kalbinti ekspertai sutaria, kad, augant gyventojų skaičiui miestuose, būtina pertvarkyti gatves pagal gyventojų poreikius ir kartu užtikrinti judėjimo mieste alternatyvas.

„Mes, kaip urbanistai, visada vadovaujamės nuostata, kad gatvės yra pagrindinė miesto viešoji erdvė. Jeigu mes sudėtume visų miesto aikščių, skverų, parkų plotus, tai būtų mažiau nei bendras gatvių plotas. Tai reiškia, kad gatvėse ir slepiasi didžioji dalis dar neišnaudoto miesto kultūrinio, ekonominio ir socialinio potencialo“, – LRT.lt atkreipė dėmesį urbanistas Martynas Marozas.

Kad šiuolaikinio miesto gatvė – ne tik automobilių eismo infrastruktūros dalis, pastebi ir LRT.lt kalbintas kraštovaizdžio architektūros biuro „Felixx Landscape Architects & Planners“ įkūrėjas, Groningeno miesto architektas Michielas Van Driessche`as. Jo įsitikinimu, augant gyventojų skaičiui miestuose, būtina pertvarkyti gatves taip, kad šios atitiktų vietos gyventojų poreikius.

„Mes tankiau statome tiek aukštus, tiek ir žemus namus tam, kad žmonės gyventų arčiau vieni kitų. Tačiau vien tik namų nepakanka – reikia ir erdvių, kur žmonės galėtų išeiti į lauką, prisėsti ant suoliuko, pasivaikščioti, pasportuoti“, – su LRT.lt savo įžvalgomis dalijosi Groningeno miesto architektas M. Van Driessche`as ir pridūrė, kad susiaurinus gatvės važiuojamą dalį ir sumažinus automobilių stovėjimo vietų skaičių, būtina užtikrinti judėjimo mieste alternatyvas.

„Daugelyje miestų žmonės vis dar priklauso nuo judėjimo automobiliu. Dėl to, prieš ruošiantis bet kokiems su transporto infrastruktūra susijusiems pokyčiams, būtina užtikrinti galimybes judėti mieste alternatyviai. Mieste turi būti tiesiami dviračių takai, plėtojama viešojo transporto infrastruktūra. Kitu atveju, susiaurinus gatvių važiuojamąją dalį, žmonės gali nusivilti ir dar labiau priešintis pokyčiui“, – aiškino architektas.

Miesto gatvės – ne tankams ir ne kombainams

Nors Lietuvos miestų gatvės daugiausia pradėtos pertvarkyti pagal gyventojų poreikius tik pastaraisiais metais, kai kurių užsienio šalių miestai turi gilias gatvių humanizavimo tradicijas. „Groningenas buvo vienas pirmųjų miestų, kurio centre jau 20 a. septintojo dešimtmečio laikotarpiu buvo apribotas automobilių eismas, o dalis gatvių pertvarkytos sukuriant viešąsias erdves“, – mintimis apie Nyderlandų miesto gatvių pertvarkymą interviu LRT.lt dalijosi Groningeno miesto architektas M. Van Driessche`as.

Be to, kaip pastebi urbanistas M. Marozas, tiek Nyderlandų, tiek Švedijos miestai, skirtingai nei dauguma Lietuvos miestų gatvių, buvo suplanuoti dar prieš kelis šimtmečius.

„Pavyzdžiui, Amsterdamas kūrėsi žemumų ir pelkių vietoje, todėl jau 16–17 a. reikėjo sugalvoti, kaip tinkamai suprojektuoti miestą. Dėl to šiandien galime kalbėti apie šio miesto planavimo tradicijas, kurios siekia kelis šimtmečius. O dauguma Lietuvos miestų gatvių buvo projektuojamos sovietinės okupacijos metais pagal tuomečius standartus, pagal kuriuos eismo juostoje turėjo tilpti ne tik automobiliai, bet ir tankai“, – pabrėžė jis.

Pasak M. Marozo, jeigu miesto gatvės juostos tokio paties pločio kaip greitkelyje, natūralu, kad vairuotojai čia įsibėgėja labiau, nei turėtų, o gatvė tampa tarsi greitkelio dalimi. „Šiandien miestams reikia tokių gatvių, kuriomis tankai nepravažiuotų, o planuoti jas pagal kombainų pravažumą – visiška nesąmonė“, – akcentavo urbanistas.

Pagal 2019 m. įsigaliojusius Statybos techninio reglamento pakeitimus, vienos eismo juostos minimalus plotis sumažėjo nuo 3,25 iki 3 metrų. Todėl, kaip teigia VILNIUS TECH Aplinkos inžinerijos fakulteto (AIF) Kelių katedros docentė Rasa Ušpalytė-Vitkūnienė, šiuo metu rekonstruojant gatves būtina vadovautis naujais normatyvais.

Visos gatvės modernizuojamos, bet tik dalis – humanizuojama

Tiesa, Lietuvos miestuose gatvės nuolat pertvarkomos ir modernizuojamos, tačiau tik dalis jų humanizuojamos – labiau orientuojamos į pėsčiuosius ir dviratininkus. Gatvių modernizacija paprastai apibrėžiama kaip techninis jų atnaujinimas: dangų, šaligatvių, apšvietimo, dviračių takų įrengimas arba eismo organizavimo sprendimai. O gatvių humanizacija – tai erdvių perplanavimas, kai daugiau vietos skiriama žmonėms, želdynams, suoliukams ir saugioms viešosioms erdvėms.

Pasak JUDU judumo transformacijos vadovo Jono Damidavičiaus, gatvių modernizacija visų pirma orientuota į jų pritaikymą gyventojų poreikiams. Tam rengiamos dirbtuvės, kurių metu išklausoma bendruomenės nuomonė, o pagal gautas įžvalgas atliekami atitinkami pakeitimai. Pavyzdžiui, jei nustatoma, kad tam tikroje gatvėje kyla problemų, susijusių su automobilių važiuojamuoju greičiu arba reikia daugiau erdvės pėstiesiems, tuomet peržiūrimas eismo juostų plotis ir jis optimizuojamas. Kitose gatvėse, atsižvelgiant į gyventojų lūkesčius, gali būti pertvarkomos eismo juostos, siekiant sukurti daugiau vietos viešajam transportui. „Viršilų gatvė išplėsta dėl naujų gyvenamųjų kvartalų plėtros ir jungties su Pilaitės prospektu, o Žirmūnų gatvės platinimas leido įrengti viešojo transporto juostas bei posūkių koridorius“, – patikino J. Damidavičius.

Vis dėlto 2018-aisiais pradėjus siaurinti kai kurių sostinės gatvių eismo juostas, kilo nemažai diskusijų dėl tariamo „gatvių siaurinimo“. „Gatvių modernizacija daugeliui asocijuojasi su siaurinimu, nors iš tiesų siaurinama tik važiuojamoji dalis, skirta motorizuotam eismui. Bendras gatvės plotis lieka toks pats – tik erdvė perskirstoma pėstiesiems, dviratininkams ir želdynams“, – pabrėžė VILNIUS TECH docentė R. Ušpalytė-Vitkūnienė ir pridūrė, kad eismo juostų plotis neturi įtakos transporto priemonių pralaidumui.

„Susiaurėjus važiuojamosios dalies eismo juostoms, toje zonoje sumažinamas nustatytas didžiausias leistinas greitis, todėl transporto priemonės važiuoja lėčiau. Dėl šios priežasties gatvių humanizacija pirmiausia taikoma mažesnės reikšmės gatvėms ir nuraminto eismo zonoms“, – aiškino docentė.

Jos teigimu, nors kai kurių didesnių gabaritų transporto priemonių vairuotojai skundžiasi, kad humanizuotose gatvėse sudėtinga manevruoti, ši problema išsprendžiama. „Pakanka numatyti didesnius užapvalinimo spindulius arba, jei įrengta žalioji centrinė juosta, atitraukti ją nuo sankryžų“, – savo pastebėjimais dėl šiukšliavežių, gaisrinių ir kitų didesnių gabaritų transporto priemonių pravažumo humanizuotose gatvėse dalijosi R. Ušpalytė-Vitkūnienė.

Įvertino gatvių humanizavimo rezultatus

Pastaraisiais metais Vilniuje humanizuotos šešios gatvės – Algirdo, Gerosios Vilties, Naugarduko, Širvintų, Taraso Ševčenkos ir Petro Vileišio. Būtent Naugarduko gatvė, esanti sostinės Naujamiesčio mikrorajone, humanizuota anksčiausiai – 2018 metais.

Pasak tuo metu Vilniaus miesto mero pareigas ėjusio Remigijaus Šimašiaus (šias pareigas jis ėjo 2015–2023 m., nuo 2023-iųjų yra Vilniaus miesto tarybos narys – LRT.lt past.), sostinėje siaurintos tik tų gatvių eismo juostos, kurios viršijo 2019 m. įsigaliojusius atnaujintus normatyvus.

„Platinome arba įrengėme pėsčiųjų, dviračių takus, želdynus ir naujas automobilių stovėjimo vietas, o siaurinome tik automobilių eismo juostas. Pagal žmonių poreikius pertvarkytos gatvės tapo jaukesnės. Be to, galbūt daugelis nepastebi, tačiau kartu įrengėme dar apie pusę tūkstančio automobilių stovėjimo vietų“, – pabrėžė buvęs Vilniaus meras.

JUDU duomenimis, humanizavus kai kurias Vilniaus miesto gatves, automobilių srautai sumažėjo 13 proc., o vidutinis greitis – 17 proc. „Tai turėjo tiesioginės įtakos saugumui – eismo įvykių sumažėjo 54 proc. Įvykių, kuriuose nukenčia pėstieji, sumažėjo 60 proc., o susidūrimų su dviratininkais ir paspirtukininkais – 20 proc.“, – pokyčius, susijusius su eismo saugumu humanizuotuose gatvėse, komentavo J. Damidavičius.

Tiesa, sostinės gatvių pertvarka tęsiasi ir toliau – 2025–2027 m. planuojama modernizuoti 37 gatves skirtinguose mikrorajonuose. Pasak JUDU judumo transformacijos vadovo J. Damidavičiaus, gyventojai ir verslo atstovai turėjo galimybę susipažinti su parengtais projektais ir pasidalinti savo įžvalgomis.

„Požiūriai įvairiose teritorijose skyrėsi, tačiau bendra tendencija aiški – tiek gyventojai, tiek verslo atstovai pageidauja pokyčių dėl didesnio saugumo, patogesnių sąlygų pėstiesiems bei dviratininkams“, – patikino J. Damidavičius.