Palikę sostinės šurmulį ir spūstis pasukame į Šalčininkų rajoną. Važiuodami į pasienio kaimus ir miestelius visada turėkite asmens dokumentus. Pasienio kelias į Dieveniškes veda visai šalia valstybės sienos. Kaimynų pasieniečiai retina medžius, baltarusiai tvarko valstybės sienos ribas, kurios visai šalia kelio Šalčininkai–Dieveniškės. Atvažiavę į Dieveniškes LRT TELEVIZIJOS laidos „Keliai. Mašinos. Žmonės“ kūrėjai sutinka keletą vietinių, kurie pirštu beda ir į kelius.
Baltarusijos apsuptyje gyvenančius Dieveniškių seniūnijos gyventojus, turistus, lankančius gražias istorinio regioninio parko vietas, su Šalčininkais jungia vienintelis kelias. Kaip ir kiti Lietuvos keliai, jis gerokai „pavargęs“.
„Turime vienintelį „gyvybės kelią“ į Šalčininkus. Jis nelabai tvarkingas, dėl jo žmonės dažniausiai kreipiasi į mane ir prašo pagalbos. Rašome raštus, kreipiamės į kelininkus. Žmonėms reikia geresnio kelio, nes dauguma gyventojų dirba Šalčininkuose arba Vilniuje. Mokinius vežioja mokykliniai autobusiukai, rajono autobusai taip pat kursuoja. Jie važiuoja ir sekmadieniais, žmonėms patogiau atvykti į bažnyčią“, – aiškina Dieveniškių seniūnė Česlava Marcinkevič.
Grįždami į Vilnių laidos kūrėjai nuvyksta į Šalčininkų pasienį, kur prieš Naujuosius driekėsi kilometrinės sunkvežimių eilės. Šventės baigėsi, eilių neliko. Stebino tik paliktų puspriekabių ir nenaudojamų sunkvežimių gausa. Ar valstybinis kelias pasienyje yra stovėjimo aikštelė? Trumpai stabtelime Šalčininkuose. Vietiniai žmonės užsiėmę, skuba savo reikalais.
Iš Dieveniškių atvažiavęs mokyklinio autobuso vairuotojas Vladislavas Pilžišas sako, kad kasdien reikia važinėti žvyrkeliais. „Nelabai geri mūsų žvyrkeliai, duobėti, nelyginti, kasdien jais apie 100 km nuvažiuoju, dar vaikus vežu į Vilnių, į Trakus“, – sako jis.
Grįždami į Vilnių kūrėjai pasuko nauju keliu į Pirčiupius. Ten jie susitiko su buvusiu „Keliai. Mašinos. Žmonės“ vedėju ir redaktoriumi, buvusiu kelininku, o dabar Varėnos rajono kultūrininku Evaldu Tamariūnu. Jis taip pat Vilnių iškeitė į gyvenimą kaime Šalčininkų rajone.
„Kelias liko vienas iš namų kaime į Varėną. Mašina „Prius“ – pigi ir taupi. Žmonės yra mano džiaugsmas. Dirbu Varėnoj su dzūkais, jie labai kūrybingi faini žmonės, padedu viešinti jų kultūrinę veiklą“, – sako E. Tamariūnas.
Kolega pajuokavo, kad visus kelius būtų galima greitai sutvarkyti, jeigu tik ten vokiečių kariai įsikurtų. „Matot, kokį tvirtą, platų, gerą kelią vos per pusantrų metų nutiesė, dėkui vokiečiams, jeigu ne jų brigada, nieko čia gero nebūtų“, – sako jis.
Saugus bei patogus susisiekimas tarp didžiųjų miestų, provincijos miestelių ir kaimų paskatintų žmones rinktis ramesnį gyvenimą užmiestyje.
Plačiau – laidos reportaže.
