Į LRT GIRDI kreipėsi Aurelijus, sakydamas, kad Lietuvoje 100 km pigiau nuvažiuoti benzinu ar dyzelinu varomu automobiliu nei elektromobiliu. Lietuvos inovatyvios energetikos ir prekybos asociacijos narys, įmonės „Eldrive Lithuania“ verslo plėtros vadovas Paulius Jankauskas sako, kad kelionė vidaus degimo variklį turinčiu automobiliu išties kai kuriais atvejais gali kainuoti pigiau nei kelionė elektromobiliu, tačiau tik tam tikromis aplinkybėmis.
Kaina atspindi investiciją
„Turėtume lyginti automobilius, jų suvartojimą, kiek automobilis suvartoja dyzelino, benzino ar, šiuo atveju, elektros kilovatvalandžių nuvykti tam tikram atstumui. Aš galiu pateikti labai grubių pavyzdžių, kurie iš esmės parodys, kad elektromobilio krovimas viešame įkrovimo tinkle yra pigiau. Ne žymiai pigiau, bet pigiau“, – teigia P. Jankauskas.
Pasak pašnekovo, vidaus degimo variklis naudoja 8 litrus degalų šimtui kilometrų, kurio kaina yra 1,5 euro, tad nuvykti 100 km vairuotojui kainuos apie 12 eurų. Kelionė elektromobiliu, kurio vidutinės sąnaudos yra 20 kilovatvalandžių šimtui kilometrų, kainuos apie 10 eurų, jei bus naudojamasi viešo įkrovimo stotele, kur kaina vidutiniškai yra maždaug 50 centų už kilovatvalandę.
„Matome, kad šimto kilometrų kelionėje sutaupome keletą eurų, – sako pašnekovas. – Tačiau vėlgi, labai svarbūs faktoriai yra automobilių tipas, vairuotojo važiavimo būdas, greitis, oro sąlygos ir kiti kriterijai, kurie daro įtaką degalų arba elektros sąnaudoms.“
P. Jankauskas pabrėžia, kad elektromobilumas iš principo veikia šiek tiek kitokiu principu nei kelionės vidaus degimo variklių automobiliais.
„Yra projektuojama, kad 75–80 proc. įkrovimo sesijų bus namuose arba darbo vietoje – tose lokacijose, kur žmogus praleidžia daugiausia laiko. Na ir tokiu atveju tas įkrovimo vietas mes jau traktuojame kaip privatų arba neviešą įkrovimo tinklą, dėl ko automatiškai kilovatvalandės kaina tose vietose būna apie 20 centų ar mažiau už kilovatvalandę“, – aiškina P. Jankauskas.
Esant tokiems kaštams, šimto kilometrų kelionė vairuotojui atsieis apie 4 eurus.
„Viešo įkrovimo stotelių tikslas yra palengvinti kelionę, kad kelionė būtų sklandi, neužtruktų daug laiko. Tad ta kaina ir atspindi tą investiciją, ką įkrovimo tinklo operatoriai atlieka. Stotelės kaina yra žymiai didesnė nei įprasta lėto įkrovimo stotelė, kurią naudojame namuose arba biuruose. Tad reikėtų vertinti daugiau įvairių perspektyvų ir rodiklių“, – sako P. Jankauskas.
Elektros tinklų pakanka
Prieš keletą savaičių „Eldrive Lithuania“ atidarė pirmąją degalinę Baltijos šalyse, kurioje vidaus degimo variklių automobilių įsikrauti negalima.
„Tai yra pirmas toks degalinės tipo objektas Baltijos šalyse, kuriame galima įsikrauti tik elektromobilius, žinoma, atsigerti kavos ir praleisti tą laiką. Tai toje lokacijoje mes šiuo metu siūlome 30 centų už kilovatvalandę. Tai tokia šventinė kainodara atidarymo proga. Ilgalaikėje perspektyvoje ta kaina bus didesnė. Ji nusistovės apie 40–45 centus už kilovatvalandę“, – sako P. Jankauskas.
Tačiau augant įkrovimo stotelių skaičiui bei įrenginėjant vis daugiau viešų ir privačių įkrovimo stotelių, kyla klausimų ir apie elektros tinklo pajėgumus, o taip pat ir baterijų tarnavimo laiką.
Visgi, P. Jankauskas ramina, kad elektros tinklai tiek namuose, tiek daugiabučiuose elektromobilių įkrovimui yra pakankami.
„Visa elektromobilio įkrovimo logika vadovaujasi tuo, kad elektromobilis kraunamas tada, kai juo nėra naudojamasi. Šiuo atveju tai yra nakties metas, kai gyventojai, vairuotojai daugiabučių rajonuose miega arba savaitgalio metu“, – sako P. Jankauskas.
Plačiai naudojami yra ir tinklo balansavimo sprendimai, kai mažas įvadas išbalansuojamas per kelis vartotojus, o elektromobilis per naktį visiškai neįkraunamas, tik tiek, kiek užtektų kitos dienos kelionei.
„Palyginimas būtų mobilusis telefonas, – aiškina P. Jankauskas. – Jeigu mums reikia skubiai kažkur išeiti, mes nelaukiame, kada jis įsikraus iki 100 proc. ir tiesiog naudojamės juo toliau, įkrovę dalį baterijos.“
Pašnekovas sako, kad tinko pajėgumo tikrai pakanka, o įmonės bendradarbiauja su ESO, ieško įvairių galimybių ir pastotėse, kaip tą galią išbalansuoti.
Įkrovimo infrastruktūrą galima padalinti į dvi dalis – greito ir lėto krovimo, sako P. Jankauskas.
„Lėtas įkrovimas reikalauja gerokai mažiau investicijų, yra gerokai lankstesnis ir labai stipriai gali prisidėti prie tinklo balansavimo, ypač nakties metu, kai miestai miega, gyventojai miega, elektros vartojimas yra minimalus. Tai tada ateina elektromobiliai ir naktį jie įsikrauna“, – aiškina ekspertas.
Tuo tarpu greito įkrovimo struktūra veikia visiškai kitu principu.
„Tai yra greitos, labai didelės galios, trumpo įkrovimo sesijos iki keleto minučių. Absoliučiai matuojant laike, greito įkrovimo stotelė per parą elektros didelį įvadą naudoja šiuo atveju keletu procentų. Tai tie tinklo balansavimo iššūkiai iš tikrųjų yra aktualūs ir mes nuolatos sprendžiame ir ieškome optimaliausių būdų naudojant šiuo atveju prieinamas geriausias technologijas“, – teigia pašnekovas.
Vidaus degimo variklių neišstums
Nors įkrovimo stotelių keliuose daugėja, P. Jankauskas primena, kad prieš pradedant ilgesnę kelionę, visada rekomenduojama išvykti kiek įmanoma didesne baterijos įkrova, o turint vidutinės baterijos talpos elektromobilį, idealiomis sąlygomis nuvažiuoti galima ir iki 300 km.
Lietuvoje šiuo metu veikia 6 pagrindiniai elektromobilių įkrovimo operatoriai, jų įkrovimo stotelių lokacijas galima rasti tiek „Google Maps“, tiek „Waze“ programėlėse.
„Iššūkių rasti įkrovimo stotelę šiuo metu tikrai nėra. Įkrovimo tinklas vystomas sparčiai ir smarkiai. Todėl mes jau skaičiuojame, kad ta proporcija įkrovimo stotelių ir elektromobilių kiekio Lietuvos keliuose jau yra į įkrovimo stotelių pusę“, – sako P. Jankauskas.
Tačiau manyti, kad elektromobiliai visiškai išstums vidaus degimo variklių automobilius nereikia, priduria P. Jankauskas.
„Reikėtų vertinti, kad elektra, elektromobiliai yra dar viena atsirandanti degalų rūšis. Mes tikrai neturime tokių ambicijų ir vizijos, kad elektromobiliai visiškai pakeis vidaus degimo variklius ar kitais degalais varomas transporto priemones. Tai bus, ir jau šiuo metu yra, dar viena degalų rūšis, paprastai suprantant, elektra, kuria elektromobilis ar kita kelių transporto priemonė gali judėti“, – aiškina ekspertas.
Pasak jo, vairuotojas, prieš priimdamas sprendimą įsigyti elektromobilį, turėtų apsvarstyti, ar jam tai daryti verta.
„Elektromobilis yra tikrai labai patogi, tvari ir gamtai saugi transporto priemonė kelionėms miestuose – ji mažina triukšmą, teršalus, labai patogu keliauti. Atstumai miestuose nėra dideli, jeigu per dieną nuvažiuojama iki 50–100 km, tai bet kurio rinkoje esančio elektromobilio visiškai pakanka“, – teigia pašnekovas.
Nors tiek ES, tiek globaliu mastu tikimasi, kad didžiąją dalį senų ir taršių vidaus degimo variklių transporto priemonių pakeis elektromobiliai ar kitos ateinančios degalų rūšys, ne visur elektra varoma transporto priemonė yra tinkama.
„Kad bus 100 proc. elektra varomų transporto priemonių, tai tikrai taip nebus. Reikia alternatyvų. Ne visur elektra varoma transporto priemonė yra tinkama. Kai kur reikia įveikti tikrai didelius atstumus ir žinoma, kad tam yra ieškoma alternatyvų, naudojant kitas degalų rūšis“, – sako P. Jankauskas.
Viso pokalbio klausykite LRT RADIJO laidos „10-12“ įraše.
