Metams atidėjus sprendimą atsisakyti vairavimo egzaminų rusų kalba, Vidaus reikalų ministras Vladislavas Kondratovičius sako, jog toks žingsnis nebuvo tinkamai suderintas su atsakingomis institucijomis.
„Nuo 2026 metų vairavimo egzamino teorinę dalį bus galima laikyti lietuvių kalba arba kita Europos Sąjungos (ES) oficialia kalba, o praktinio egzamino metu nemokantiems kalbos bus leidžiama dalyvauti kartu su vertėju, galinčiu versti iš arba į ES oficialią kalbą“, – žurnalistams pirmadienį sakė ministras.
Išimtis būtų taikoma tik ukrainiečiams.
Šią tvarką besibaigiant kadencijai inicijavo buvusi Vidaus reikalų ministerijos vadovybė, ji turėjo įsigalioti nuo kitų metų. Vis tik V. Kondratovičius nusprendė naująją tvarką atidėti iki 2026-ųjų, nes jai nespėta tinkamai pasiruošti.
„Manome, kad ankstesnės ministrės sprendimas, siekiant jo praktinio įgyvendinimo, buvo ne iki galo apgalvotas, skubus ir neišdiskutuotas. Pats sprendimas iki galo nebuvo suderintas su kitomis institucijomis, pirmiausia – su Susisiekimo ministerija, kuri formuoja transporto sektoriuje politiką“, – kalbėjo jis.
Vis tik ministras pabrėžė, jog „politinė kryptis“ išlieka ta pati – Vidaus reikalų ministerija (VRM) pritaria, kad egzaminai būtų laikomi tik lietuvių arba kitoms ES kalbomis.
„Regitros“ generalinis direktorius Vaidas Dominauskas teigė, jog vairavimo mokykloms reikia laiko prisitaikyti, taip pat dalis žmonių jau buvo užsiregistravę kitų metų pradžioje egzaminus laikyti rusų kalba.
Anot jo, šiuo metu teorijos egzaminą 88 proc. žmonių laiko lietuvių, 9 proc. – rusų, 3 proc. – anglų kalba.
Buvusi ministrė Agnė Bilotaitė ministro siekį stabdyti sprendimą vadina nepagrįstu ir nesuprantamu. Anot jos, šį sprendimą lėmė noras sumažinti rusų kalbos vartojimą viešajame gyvenime, taip pat būtinybės reaguoti į hibridines grėsmes.
Politikės teigimu, toks įsakymas buvo parengtas išanalizavus situaciją, kuri parodė, kad laikančiųjų vairavimo egzaminus rusų kalba daugėja.
„Regitros“ duomenis, šiemet per 11 mėnesių vairavimo egzaminai rusų kalba laikyti 11 tūkst. kartų, juos laikyti šia kalba renkasi maždaug 9 proc. egzaminų dalyvių.
Bilotaitė neigia, kad sprendimas uždrausti laikyti vairavimo egzaminus rusų kalba buvo priimtas vienasmeniškai
Buvusi vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė tvirtina, kad dabartinio ministro Vladislavo Kondratovičiaus teiginiai, jog sprendimas uždrausti laikyti vairavimo egzaminus rusų kalba buvo priimtas vienasmeniškai, nesiderinant su kitomis institucijomis, neatitinka tikrovės.
„Vidaus reikalų ministro teiginiai, kad sprendimas nebuvo derintas su Susisiekimo ministerija, neatitinka tikrovės. Vyko ne vienas pasitarimas su šios ministerijos atstovais, derinome pozicijas, tačiau procesas užsitęsė kur kas ilgiau nei planavome. Laiko institucijoms pasirengti pokyčių įgyvendinimui liko vis mažiau, todėl delsti su sprendimo priėmimu nebegalėjome“, – socialiniame tinkle „Facebook“ pirmadienį rašė A. Bilotaitė.
„Tenka pripažinti, kad kai kurie sprendimai, kurie svarbūs mūsų valstybei, susiduria su pasipriešinimu. Ir tada sustabdyti jau prasidėjusį biurokratinį procesą yra labai lengva. Viskas priklauso nuo noro ir politinės valios. Tada ir laiko pasiruošti, ir įgyvendinti užtenka“, – pridūrė buvusi ministrė.
A. Bilotaitė pakartojo, kad sprendimą uždrausti laikyti vairavimo egzaminus rusų kalba priėmė, remdamasi pastarųjų metų tendencijomis, kurios rodo, kad laikančiųjų rusų kalba tik daugėja. Ji akcentavo siekį atsisakyti šalies agresorės kalbos vartojimo, teikiant viešąsias paslaugas.
„Atsisakyti šalies agresorės kalbos egzaminų laikymo procese, o ir teikiant kitas viešąsias paslaugas svarbu tam, kad galėtume efektyviau valdyti migraciją, skatintume užsieniečių integraciją į mūsų visuomenę ir sėkmingai valdytume hibridines grėsmes“, – „Facebook“ rašė politikė.
Anksčiau konservatorė teigė mananti, kad draudimo laikyti vairavimo egzaminus rusų kalba nukėlimas metams veda į visišką draudimo panaikinimą.
