Didesnis ar mažesnis eismo įvykis visada sukelia nemažai streso. Vairuotojai neretai sutrinka ir nežino, net nuo ko pradėti ir ką daryti: skambinti artimajam, policijai, o gal bandyti su kitu vairuotoju pačiam išspręsti iškilusią problemą? Anot Transporto priemonių draudikų biuro Žalų administravimo departamento direktoriaus pavaduotojo Eligijaus Oršausko, pirmiausia svarbu imtis priemonių, kad priverstinis sustojimas nekeltų pavojaus kitiems eismo dalyviams.
„Įvykus eismo įvykiui, svarbu saugiai sustoti, įjungti avarinį signalą, jeigu signalai nėra išmušti, arba pastatyti avarinį ženklą. Tada reiktų įsitikinti, ar eismo įvykio metu nebuvo sužaloti kiti eismo įvykio dalyviai. Jei yra sužaloti ar žuvę asmenys, būtinai reikia skambinti į policiją. Jei yra sužaloti asmenys, reikia suteikti pirmąją medicininę pagalbą. Taip pat iškviesti skubiąją pagalbą į įvykio vietą. Tačiau jei yra padaryta tik turtinė žala, tai paprastai reikia pildyti eismo įvykio deklaraciją“, – LRT RADIJO laidai „Radijo byla“ teigia ekspertas.
Svarbu užpildyti visus duomenis
E. Oršauskas pastebi, kad visuomenėje vis dar vengiama pildyti eismo įvykio deklaraciją.
„Žmonės dažniausiai nepasitiki deklaracijos pildymu ir bando skambinti policijai. Policija taip pat įsiklausiusi ir įsitikinusi, kokia yra situacija, dažniausiai pataria eismo įvykio dalyviams užpildyti deklaraciją. Sugadintas turtas yra nuostolis, bet žmogaus sveikata ir gyvybė yra pirmoje vietoje“, – aiškina pašnekovas.
Draudikų biuro atstovas pabrėžia, kad reikia likti eismo įvykio vietoje ir, esant galimybei, nufotografuoti įvykio vietą.
„Reikia likti eismo įvykio vietoje, jei nėra sužalotų ar žuvusių asmenų. Mes rekomenduojame nufotografuoti eismo įvykio vietą, užfiksuoti tų automobilių transporto priemonių padėtį kelyje. Jeigu atvyksta policija, tegu transporto priemonės lieka eismo įvykio vietoje. Eismo įvykio deklaracija yra svarbus dokumentas, kuriuo užfiksuojamas eismo įvykio faktas. Jeigu tokio dokumento nebus, tai įvykis gali būti pripažintas nedraudžiamuoju – nukentėjęs asmuo negaus žalos atlyginimo“, – pasakoja jis.
Tačiau iš išgąsčio pasitaiko atvejų, kai žmonės nesupildo visų reikiamų duomenų.
„Kadangi privalomo draudimo sistema veikia daugiau nei 20 metų, vairuotojai yra sąmoningi, patyrę ir dažniausiai žino, kad reikia deklaraciją pildyti, policiją kviesti“, – tikina E. Oršauskas.
Draudikų biuro atstovas teigia, kad galima pildyti tiek popierinę, tiek elektroninę deklaraciją. Popierinėje deklaracijoje svarbu nurodyti eismo įvykio laiką, vietą, datą.
„Tai reikalinga nustatant patį eismo įvykio faktą, ar eismo įvykio dalyvis buvo draustas. Taip pat kad būtų žinoma vieta, eismo įvykio dalyviai, vairuotojai. Rekomenduojama įsitikinti kito eismo įvykio dalyvio tapatybe. Esame turėję ir kurioziškų situacijų, kai asmuo pasirašo Tadas Blinda“, – dėsto jis.
Pasak pašnekovo, patartina pažymėti ne tik įvykio aplinkybes, bet ir nubraižyti įvykio schemą, pateikti draudimo duomenis. E. Oršauskas primena nepamiršti pasirašyti deklaracijos.
„Lietuviška eismo įvykio deklaracija pasižymi tuo, kad atsakingas vairuotojas patvirtina savo atsakomybę dėl sukelto įvykio – turi būti parašas. Deklaracija turi būti pildoma, kad sutinkama dėl eismo įvykio aplinkybių“, – sako draudikų biuro atstovas.
Būtina teisingai užpildyti duomenis
Pašnekovas pabrėžia, kad bet kokių neteisingų duomenų užpildymas užtęsia žalos atlyginimo procesą.
„Būna neaiškumų ar praleista informacija ir dėl to draudimo bendrovė, kuri administruoja žalą, gali prašyti, kad eismo įvykio dalyviai papildytų trūkstamą ar neaiškią informaciją“, – aiškina ekspertas.
Tačiau, E. Oršausko teigimu, asmenims nedraudžiama susitarti dėl žalos atlyginimo. „Bet toks susitarimas turi būti raštu įtvirtintas, nes kitu atveju gali pasišalinti, sakyti, kad aš nedalyvavau eismo įvykyje, ir nukentėjęs asmuo išvis gali likti be žalos atlyginimo“, – teigia draudikų biuro atstovas.
Jei nepavyksta susitarti ir abu eismo įvykio dalyviai mano, kad už įvykį yra atsakingas kitas asmuo, tokiu atveju reikia kviesti policiją. O jei vairuotojas bando pasišalinti iš įvykio vietos, svarbu nepamiršti užfiksuoti valstybinių numerių.
„Jeigu mato, kad kitas vairuotojas ketina pasišalinti iš eismo įvykio vietos, rekomenduojame nufotografuoti ar nufilmuoti tą transporto priemonę, kad informacija būtų pateikta policijai, kuri tuo pagrindu pradės tyrimą, koks buvo automobilis ir vairuotojas“, – tikina ekspertas.
Patogu – elektroninė eismo įvykio deklaracija
Kaip teigia E. Oršauskas, pildant elektroninę deklaraciją nereikia nurodyti Civilinės atsakomybės draudimo duomenų.
„(...) Tam tikrų duomenų dėl Civilinės atsakomybės draudimo nereikia pildyti, nes, suvedus valstybinį numerį, ta informacija yra įkeliama“, – kalba jis.
Be to, jei kyla įtarimų, kad kaltininkas yra neblaivus ar apsvaigęs nuo narkotinių medžiagų, būtina kviesti policiją. O jei asmuo vairuoja kitos valstybės automobilį, E. Oršauskas rekomenduoja paprašyti kaltininko pateikti privalomąjį draudimą įrodantį dokumentą ir jį nufotografuoti.
„Pildyti deklaraciją irgi galima, jei šalys sutinka dėl įvykio. Pačiam nukentėjusiajam rekomenduojame surašyti ir įsigilinti į tuos dokumentus, kad būtų nurodytas draudiko pavadinimas, draudimo poliso numeris. Jei nepavyko susišnekėti ir gauti tuos dokumentus, tai yra sistema, kai draudikų biuras siunčia užklausas kitos valstybės nacionaliniam draudikų biurui. Jeigu ir bus nedrausta priemonė, bet yra faktą įrodantys dokumentai, tai nukentėjusiajam tokia žala bus atlyginta“, – teigia draudikų biuro atstovas.
Viso pokalbio klausykitės LRT RADIJO laidos „Radijo byla“ įraše.
Parengė Goda Ponomariovaitė
