Už savo ir kitų saugumą dalyvaujant eisme turi būti atsakingi tiek transporto priemonių vairuotojai, tiek pėstieji. Pastebima, kad įtakos eismo saugumo sprendimams savo gyvenamojoje aplinkoje gali turėti aktyvios gyventojų bendruomenės.
Visai neseniai vienos gatvės Vilniuje gyventojai savo jėgomis kelyje nubrėžė pėsčiųjų perėją, kuri yra nelegali. Pasak Vilniaus miesto savivaldybės infrastruktūros vyresniojo patarėjo Arūno Visocko, tokia perėja neatitinka teisės aktų, nes nėra apšvietimo ir kelio ženklų, o tai klaidina vairuotojus ir pėsčiuosius. Be to, jis priduria, kad gyventojai visada gali patys inicijuoti pokyčius.
„Reikėtų informuoti savivaldybę apie jų pageidaujamoje vietoje norimą atsirasti eismo saugumo priemonę – ar pėsčiųjų perėją, ar šviesoforą, ar greičio mažinimo kalnelį. Visos priemonės, kurios įrengiamos, turi atitikti teisės aktus ir neklaidinti eismo dalyvių. Paminėta perėja (...) klaidina, ypač mažuosius dalyvius, kurie ja naudodamiesi mano, kad kelyje yra saugūs ir eina mažiau įsižiūrėdami“, – tikina A. Visockas.
Ten, kur savivaldybė nėra atsakinga už kelius, už tai atsako „Via Lietuva“. Šios įmonės infrastruktūros palaikymo ir vystymo grupės vadovo Martyno Gedaminsko teigimu, įmonė dažnai sulaukia kreipimosi iš gyventojų apie poreikį įrengti eismo saugos priemones.
„Jeigu matome, kad galime įrengti greitas priemones, pavyzdžiui, atnaujinti kelio ženklinimą, įrengti papildomus kelio ženklus, tai reaguojame labai greitai. Jeigu prašoma rimtesnių priemonių, pavyzdžiui, įrengti naują pėsčiųjų perėją, trapecinius kalnelius, sankryžų pertvarkymus ir kitus elementus, tada vertiname jų poreikį. Atitinkamai pagal prioritetines eiles ir skiriamą finansavimą planuojame darbus“, – sako M. Gedaminskas.
Prisidėti gali ir gyventojai, ir savivalda
Anot „Via Lietuvos“ atstovo, ne visos pėsčiųjų perėjos ar kitos priemonės, skirtos užtikrinti saugų eismą, gali būti įgyvendinamos be didesnių rekonstrukcijos ar pertvarkymo darbų. Tačiau jis pabrėžia, kad eismo saugumo pokyčius gali inicijuoti ir savivaldybės.
„Kiekvienam eismo saugos objektui ar priemonei, įrengiamai kelyje, yra nustatyti aiškūs kriterijai ir reikalavimai, kokius turime atitikti tam, kad priemonės būtų saugios ir suprantamos. (...) Tokius darbus gali inicijuoti savivaldybės, besikreipusios į bendrovę, kuri turi suderinti sąlygas su mumis („Via Lietuva“ – LRT.lt). Taip savivalda finansuoja tokių priemonių įrengimą, o mes pateikiame sąlygas, kas ir kaip turi būti atlikta. Pasirašius sutartį, tas priemones sėkmingai galima įgyvendinti“, – galimybėmis dalijasi M. Gedaminskas.
Vilniaus miesto savivaldybės atstovo teigimu, bendruomenė irgi gali prisidėti prie eismo saugumo sprendimų atsiradimo. Pavyzdžiui, gyventojai gali įsitraukti į projektavimą ir pasidalinti pastebėjimais. Atsižvelgiant į juos, projektas gali būti koreguojamas.
„Teisės aktai įteisinta, kad visi projektai, kurie rengiami savivaldybėje, privalo būti viešinami. Projektavimo metu galima įsitraukti ir gyventojams. (...) Jeigu projektai nėra rengiami, tai gyventojai gali patys kreiptis į Vilniaus miesto savivaldybę ir siūlyti, jų manymu, reikalingas priemones. Savivaldybės specialistai įvertina ir priima sprendimus vertindami eismo ir pėsčiųjų srautus“, – sako A. Visockas.
Tačiau siekiant patenkinti gyventojų prašymus, būtina atsižvelgti į papildomą infrastruktūrą.
„Daugiausia vertinama infrastruktūros prasme, ar ji šiandien gali atsirasti. Galbūt nėra laisvos žemės papildomai infrastruktūrai įrengti, tada reikalingos didesnės žemės paėmimo procedūros, detalių planų parengimai, kurie užtrunka ne vienus metus. Kaina mažiausiai vertinama, jeigu tai atitinka didžiąją dalį kvartalo gyventojų“, – priduria pašnekovas.
Reikia atsižvelgti į urbanizaciją
Pasak „Via Lietuvos“ atstovo, plečiantis miestams ir rajonams, aktualūs tampa ir valstybinės reikšmės keliai, prie kurių kuriasi naujos gyvenvietės. Vadinasi, reikia užtikrinti tinkamą gyventojų judėjimą ir įrengti naują infrastruktūrą, kas gali daryti įtaką valstybinės reikšmės keliams.
„Kai kurie valstybinės reikšmės keliai anksčiau neturėjo tokio klausimo ir tokios problematikos. (...) Šią temą pradedame kelti ir diskusijose su savivaldybėmis, kad planuojant urbanistines teritorijas prie valstybinės reikšmės kelių, būtų tinkamai suformuojami ir numatomi infrastruktūriniai koridoriai – įrengti pėsčiųjų ir dviračių takai, autobusų sustojimo stotelės. Turime tokių vietų, kur turbūt prieš 5–10 m. nevažiavo miesto autobusai, o šiandien jie pradeda važiuoti“, – teigia M. Gedaminskas.
Jis pabrėžia, kad savivaldybės infrastruktūra turėtų būti iš anksto derinama su rajono vystymosi planais.
„Turime su rajonais dalintis planais ir informacija, kur ir kokie rajonai vystysis, bus statomi. Taip atsiranda naujų teritorijų planavimo dokumentų tam, kad gyventojai galėtų judėti saugiau ir sklandžiau“, – priduria pašnekovas.
Viso įrašo galite klausytis LRT RADIJO laidoje „10–12“.
Tekstą parengė Justina Lopataitė
