Europarlamentarai pernai priėmė sprendimą, kad nuo 2035-ųjų Europos Sąjungoje bus visiškai uždrausti nauji automobiliai, kurie skleidžia anglies dvideginio (CO2) emisijas. Populiariausia alternatyva iškastiniam kurui jau daug metų yra įvardijami elektromobiliai. Bet ar įmanoma ES pasiekti savo iškeltus transporto tikslus ir per kiek daugiau nei dešimtmetį visiškai atsisakyti vidaus degimo variklių ir iškastinio kuro?
Lietuvoje elektromobiliai populiarėja
Dabar daugelyje Europos valstybių, tarp jų ir Lietuvoje, vidaus degimo variklius turintys automobiliai vis dar yra populiariausi. Automobilių rinkos eksperto ir „CarVertical“ komunikacijos vadovo Mato Buzelio teigimu, elektra varomų mašinų kasmet parduodama vis daugiau.
Anot pašnekovo, pernai Lietuvoje apie 10 proc. visų naujų automobilių buvo elektriniai. Automobilių rinkos ekspertas tikina, kad šalyje iš viso yra registruota apie 14 tūkst. elektrinių automobilių, kai visą valstybės automobilių parką sudaro 1,6–1,7 mln. mašinų, tad santykis tebėra mažas.
M. Buzelis, kalbėdamas apie nedidelį elektromobilių kiekį, akcentavo Lietuvos infrastruktūros problemas. Anot pašnekovo, nemaža dalis tautiečių vis dar gyvena daugiabučiuose. Kadangi miestuose plotas yra ribotas, todėl juose būtų sudėtinga įrengti daugiabučių gyventojams dedikuotas įkrovimo stoteles.
„Jeigu žmonės negali įkrauti elektromobilio namie ar darbe, tada žmonėms pirkti elektrinę mašiną tiesiog neapsimoka. Net jeigu elektromobilis ir turėtų didesnę vertę už benzininį ar dyzelinį automobilį, būtų nepatogu eksploatuoti“, – sakė M. Buzelis.
Susisiekimo ministerijos duomenimis, šiuo metu šalyje yra įrengta apie 1800 viešai prieinamų įkrovimo stotelių, kurios yra pastatytos miestuose ir prie valstybinės reikšmės kelių.
Europoje – panašios bėdos
Europoje elektrinių automobilių situacija kai kuriais aspektais primena Lietuvos padėtį. Beveik visame Senajame žemyne trūksta elektros įkrovimo stotelių, ypač Rytų ir Pietų Europoje.
VILNIUS TECH Transporto inžinerijos fakulteto Automobilių inžinerijos katedros vedėjas doc. dr. Saugirdas Pukalskas pabrėžė, kad visoje Europoje sunku išvystyti platų elektrinių įkrovimo stotelių tinklą.
„Jeigu baterija galėtų priimti didelę energiją, tada reikėtų storo kabelio. Bet jeigu įkraunami keli automobiliai vienu metu, tada kabelio dydis išsipūstų iki nepriimtinų matmenų“, – kalbėjo Automobilių inžinerijos katedros vedėjas.
Pasak ekspertų, automobilių įkrovimo infrastruktūros trūkumas lemia naujų parduodamų elektra varomų mašinų pardavimą. Palyginti Lietuvos naujų elektromobilių skaičius su dauguma ES valstybių, M. Buzelio teigimu, jie skiriasi nežymiai. Vokietijoje elektra varomos mašinos sudaro apie 15 proc. rinkos, o Italijoje – 5 proc. Tačiau šios valstybės turi automobilių pramonę, kuri yra labai svarbus ekonominis ramstis.
Automobilių rinkos ekspertas pabrėžia, kad daugybė mašinų industrijoje dirbančių žmonių galėtų netekti darbo, nes drastiškai pasikeistų automobilių gamybos specifika.
„Automobiliai su vidaus degimo varikliais reikalauja daugiau procesų, nes surinkti įprastą mašiną reikia daugiau dalių už elektromobilį. Sumažėjus gaminamų komponentų skaičiui, daug darbuotojų taptų bedarbiais“, – sakė pašnekovas.
Todėl valstybės, vystančios mašinų pramonę, svarsto apie alternatyvius degalus, kurie neskleistų kenksmingų emisijų. Tokiu atveju juos būtų galima pritaikyti vidaus degimo varikliuose ir taip išsaugoti ekonominį pajėgumą.
Elektra nėra vienintelė išeitis
Šiuo metu jau vystomos tiek sintetinių degalų, tiek vandenilio technologijos, kurias bandoma pritaikyti automobiliams. S. Pukalsko teigimu, alternatyvūs degalai nėra vystomi taip greitai, kaip norėtųsi.
„Bandoma kurti degalus, kurie galėtų būti elektros ar iškastinio kuro pakaitalais. Benzino ir dyzelino degalinių tinklas yra labai stipriai išvystytas, todėl nėra lengva pereiti prie elektros ar kitokio kuro“, – kalbėjo S. Pukalskas.
Automobilių inžinerijos katedros vedėjas vandenilį, sintetinius degalus ir biodegalus įvardijo kaip realistiškiausias alternatyvas. Tiesa, anot pašnekovo, vandenilį kol kas sunku išgauti, nes procesas reikalauja daug vandens ir elektros. Taip pat vanduo privalo būti distiliuotas, o jūros vanduo nėra tinkamas dėl jo cheminės sudėties.
Kita išeitis, kuri yra svarstoma, yra biodegalai. Jie kuriami iš augalų ir gyvūnų atliekų. Tačiau, S. Pukalsko manymu, biodegalų žaliavoms reikėtų milžiniškų žemės plotų. Pavyzdžiui, Lietuvoje neužtektų viso valstybės žemės dirbamojo ploto, norint apsirūpinti biokuru.
„Jeigu norėtume pasigaminti užtektinai biokuro, plotas užimtų didžiąją dalį Lietuvos“, – sakė S. Pukalskas.
Nuomonės dėl Europos Sąjungos tikslų išsiskiria
Nėra bendros nuomonės dėl ES paskelbto draudimo automobiliams, kurie skleidžia CO2 emisijas. S. Pukalsko įsitikinimu, dabartiniai ES tikslai dėl iškastiniu kuru varomų automobilių yra pasiekiami, tik tam reikia didelių finansinių pajėgumų.
„Su didelėmis investicijomis, aš manau, ES gali pasiekti savo užsibrėžtus tikslus. Svarbiausia, kad atsirastų kuo daugiau elektrinių, kurios elektrą gamintų iš atsinaujinančių energijos šaltinių. Jeigu bus investuojama į atsinaujinančią energetiką, tada ES galėtų visiškai pereiti prie elektrinių automobilių“, – kalbėjo pašnekovas.
M. Buzelis nebuvo optimistiškas šiuo klausimu. Kaip pavyzdį jis pateikė Jungtinę Karalystę, kuri planavo uždrausti naujus vidaus degimo variklius 2030 m. Tačiau jau dabar draudimas yra nukeltas iki 2035 m. ir realu, kad tai dar nėra pabaiga. Todėl automobilių rinkos ekspertas mano, kad tokie ES užmojai nėra realistiški.
„Aš abejoju dėl 2035 metų termino. Spėju, kad draudimas iškastinio kuro agregatams arba bus atidėtas, arba bus liberaliau žiūrima į vidaus degimo variklius. Jungtinėje Karalystėje kyla diskusijų, ar nebus vėl nukeltas visiškas elektrifikacijos terminas. Vis dar nėra patogu įkrauti elektromobilio baterijas ir daugumai žmonių tokia mašina yra per brangi“, – sakė M. Buzelis.
Susisiekimo ministerija nurodė, kad Lietuva stengiasi laikytis kuo neutralesnės pozicijos dėl ES draudimo CO2 emisijas skiedžiantiems varikliams. „Įvertinę, kad nesame autopramonės gamintojai, bandome laikytis kuo neutralesnės pozicijos“, – sakė Susisiekimo ministerija.
