Statistika rodo, kad 2023 metais įvyko galutinis lūžis, kai Lietuvoje nauji hibridiniai automobiliai pardavimo lentelėse iškopė į pirmąją vietą ir nurungė visus kitus pavarų tipus, rašoma „Velocitos“ pranešime. Kas lėmė tokį postūmį ir kokių privalumų vairuotojams suteikia hibridai?
Kelią skynėsi beveik tris dešimtmečius
„DataCenter“ duomenimis, 2023 metais Lietuvoje parduota 30 839 nauji lengvieji automobiliai (M1 ir N1 klasių), iš kurių hibridiniai modeliai pirmą kartą sudarė didžiausią dalį – 11 836, arba 38 proc. visos rinkos. Populiarumo skalėje jie aplenkė iki tol tvirtai pirmavusius benzininius modelius. Pastarieji atsiriekė 33 proc. rinkos pyrago gabalą (10 277 vnt.). Trečioje vietoje išliko 19 proc. rinkos dalies (5984 vnt.) užimantys dyzeliniai modeliai.
Dyzelinu varomų automobilių dalis kasmet nuosaikiai traukiasi. 2022 metais ji siekė 21 proc., 2020-aisiais – 23 proc. O tradiciniai benzininiai automobiliai savo rinkos kąsnį prarado daug didesniu pagreičiu: dar 2019-aisiais jie dominavo, užėmė 70 proc. rinkos, o vėliau kasmet jų pardavimo rodikliai dardėjo žemyn iki atitinkamai 57, 40, 39 ir galiausiai – 33 proc.
Savo ruožtu hibridines pavaras turinčių modelių apimtys didėjo nuo vos 7 proc. pardavimo sandorių 2019 metais iki jau 36 proc. 2021-aisiais ir tik šioks toks augimo stabtelėjimas fiksuotas 2022-aisiais (34 proc.).
Patys pirmieji hibridiniai automobiliai buvo sukurti dar 1900-aisiais, tačiau tikrasis technologijos išvešėjimas masinės gamybos modeliuose siejamas su 1997-aisiais į kelius išriedėjusiu „Toyota Prius“ ir jam įkandin sekusiu „Honda Insight“ modeliu. Šiandien skirtingas hibridines pavaras galime aptikti pačių įvairiausių gamintojų automobiliuose.
Pavyzdžiui, vienas iš gamintojų, nuosekliai skatinančių vartotojus pereiti prie hibridinės pavaros privalumų ir siūlančių itin platų šios technologijos pritaikymą savo gamoje, yra „Kia“. Štai šios Pietų Korėjos bendrovės gaminamo krosoverio „Niro“ neįsigysite nei su dyzeline, nei su tradicine benzinine jėgaine – šis modelis siūlomas vien tik su tradicine hibridine ar iš tinklo įkraunama hibridine pavara arba visiškai elektrinis.
Geriausiai perkamame korėjiečių hečbeke „Ceed“ ar SUV modelyje „Sportage“ gali būti montuojama švelniojo hibrido pavara, o didysis SUV „Sorento“ parduodamas su iš tinklo įkraunama hibridine pavara. Tad kodėl gamintojai taip plačiai diegia, o vairuotojai vis mieliau renkasi įvairiausius hibridinius modelius?
Taupiau ir patraukliau
Iš pradžių hibridiniai automobiliai buvo vertinami kaip kompromisiniai modeliai tarp našumo ir didesnio tvarumo, tačiau tuoj pat buvo įvardijami kaip brangesni ir ne tokie smagūs vairuoti. Tačiau, technologijai vystantis, iš dalies elektrifikuota pavara tapo daug praktiškesnė, pigesnė ir gerokai patrauklesnė įvairių poreikių turintiems vairuotojams. Dabar hibridines pavaras galima suskirstyti į tris rūšis: švelnioji arba dalinė (angl. Mild Hybrid), tradicinė ir iš tinklo įkraunama.
Šiuolaikiniai automobiliai su švelniojo ar tradicinio hibrido sistema gali ne tik užtikrinti kišenės nedraskančias degalų sąnaudas, o kartu ir mažesnę emisiją, bet ir smagesnes emocijas paliekančius dinamiškumo rodiklius. Hibridai ne tik nebeverčia vairuotojų stenėti ir dūsauti prie vairo, o kaip tik džiugina greitomis reakcijomis ir kartais gyvybiškai reikalingomis pagreitėjimo galimybėmis intensyvaus eismo sąlygomis. Tai savo ruožtu dažnai nulemia ir didesnį saugumą.
Automobilių žurnalistas Vytenis Kudarauskas paaiškina, kad švelniuosiuose hibriduose greta vidaus degimo variklio montuojamos nedidelės baterijos, kuriose kaupiama stabdymo metu regeneruojama energija, ir starteriai-generatoriai. Diržu jungiamos sistemos elektriniai komponentai neturi jokių galimybių tiesiogiai sukti automobilio ratų, tačiau sukuria papildomą momentinį energijos impulsą, kai jo labiausiai reikia – pajudant ar lenkiant. Kartu tai leidžia šiek tiek sumažinti degalų sąnaudas ir teršalų emisiją.
Tai pigiausia hibridinė technologija, todėl ją turinčių automobilių kainos patraukliausios. Štai minėto šeimyninio SUV „Kia Sportage“, kuriame pritaikyta švelniojo hibrido technologija, kaina Lietuvoje liepos mėnesį prasidėjo nuo 30,7 tūkst. eurų, o vidutinės tokio modelio degalų sąnaudos – nuo 5,1 litro šimtui kilometrų. Kitas pavyzdys – nedidelis miesto krosoveris „Ford Puma“ su tokia pavara kainuoja nuo 23,7 tūkst. eurų, o jo degalų sunaudojimo vidurkis – 5,4 litro.
„Tradiciniai hibridai, kad ir neilgai, bet gali važiuoti naudodami tik elektros energiją, o didžiausias efektyvumas juntamas pajudant iš vietos. Tokie hibridai puikus pasirinkimas važinėjantiems daug ir neturintiems galimybės akumuliatorių įkrauti namuose ar darbe. Mokant išnaudoti hibridinės pavaros našumą, tikrai galima maloniai nustebti dėl mažų tokių automobilių degalų sąnaudų“, – pažymi V. Kudarauskas.
Štai vieno populiariausių Lietuvoje nedidelių krosoverių segmento atstovo hibridinio „Kia Niro“ degalų sąnaudos siekia vos 4,4 l/100 km, „Hyundai Kona“ su hibridine pavara naudoja 5 litrus benzino, kiek didesnis „Honda HR-V“ – 5,4 litro, o mūsų šalyje liepos mėnesį antrąją vietą tarp geriausiai parduodamų modelių užėmusio „Sportage“ populiari hibridinė versija – nuo 5,5 litro.
Leidžia pasirinkti
Automobilių apžvalgininkas Justas Lengvinas, kalbėdamas apie hibridines sistemas, labiausiai išskiria iš tinklo įkraunamus modelius. Šie hibridai pasižymi didesnėmis, nuo keliolikos iki kelių dešimčių kilovatvalandžių talpos baterijomis, kurios, priklausomai nuo sąlygų, vien elektros režimu leidžia nuvažiuoti apie 40–70 kilometrų, kurių dažnai pakanka daugelio žmonių vienos dienos poreikiams.
Neabejotinas tokių sistemų privalumas yra vairuotojams suteikiama pasirinkimo laisvė. Viena vertus, įkraunamieji hibridai pasižymi didele galia. Štai septynvietis SUV modelis „Kia Sorento“ išvysto 265 AG galią ir su viena baterijos įkrova gali nuvažiuoti iki 57 km, mažesnis „Hyundai Tucson“ su tokios pačios galios pavara vien elektra nurieda 62 km, o 243 AG pasiekiantis „Ford Kuga“ neišmesdamas teršalų įveikia iki 64 km.
Kita vertus, efektyviau elektrinę galią išnaudojantys vairuotojai gali džiaugtis dar įspūdingesniais ekonomiškumo ir ekologiškumo rodikliais. Minėtas didelis šeimyninis įkraunamasis hibridas „Sorento“ apsieina su 3 litrais benzino šimtui kilometrų.
„Todėl tokie automobiliai puikiai tinka žmonėms, kurie turi galimybę pernakt ar darbe įkrauti bateriją ir jų kasdieniai maršrutai neviršija 100 km. Tuomet atsiskleidžia didžiausias iš tinklo įkraunamų hibridų ekonomiškumas“, – sako J. Lengvinas.
V. Kudarauskas priduria, jog tokį pavaros tipą turinčius modelius mėgsta daugybę kilometrų rutininiais maršrutais susukantys vairuotojai.
„Jei žinai, kad kiekvieną dieną važiuosi tuo pačiu ar panašiu maršrutu, ir įsitikinai, kad įkrauto akumuliatoriaus pakanka kasdieniam kilometražui įveikti, tokią sistemą gali išnaudoti maksimaliai. Be to, jei sugalvosi traukti, pavyzdžiui, į užmiestį, turėsi pilną baką degalų. Taigi šis automobilis nevaržo ir neuždaro tik mieste“, – privalumus vardija žinovas.
Taigi, naujausių hibridinių modelių galimybės keičia ir pačių vairuotojų požiūrį į juos. Automobiliai su tokia pavara tampa dar paklausesni, todėl tai suteikia papildomo pagreičio pardavimo dinamikai.
