Pastaruoju metu keliaujantieji traukiniais patiria nemalonių staigmenų. Dėl įvairių gedimų ar kitų nenumatytų aplinkybių keleiviams vidury kelionės tenka persėsti į autobusus ar į kitus traukinius. Būna ir taip, kad tik įsigijus traukinio bilietą sužinoma, jog kelionė visgi vyks specialiai užsakytu autobusu. LRT.lt žiniomis, dėl prastos traukinių būklės jau sujudo ir patys mašinistai. Savo ruožtu „Lietuvos geležinkeliai“ tikina, kad traukiniai prižiūrimi tinkamai, o šiemet vėlavo mažiau nei 5 proc. reisų.
Straipsnis trumpai
- Pastaruoju metu pasitaikė atvejų, kuomet kelionės traukiniais buvo sutrikdytos dėl įvairių gedimų ar kitų nenumatytų aplinkybių.
- Keleiviams neretai keliones tenka pratęsti autobusais, kartais kelionės traukiniu išvis nebūna vykdomos – žmonės vežami autobusais.
- Kalbinti pašnekovai neslėpė, kad traukinių gedimų pasitaiko gan dažnai, ne visi jie yra iškart pašalinami. Dalis mašinistų jau nebenori vykdyti kelionių netvarkingais traukiniais.
- „Lietuvos geležinkeliai“ tikina, kad traukiniai prižiūrimi tinkamai, o šiemet vėlavo mažiau nei 5 proc. reisų.
- Susisiekimo ministerija, komentuodama situaciją, į detales nesileido.
Per reisą – po kelis gedimus, kelionės išsitęsia kone pusę paros
LRT.lt pastaruoju metu jau ne kartą rašė apie incidentus, kai keleiviai patirdavo nepatogumų dėl gendančių traukinių. Štai spalio pabaigoje dėl gedimo kurį laiką nežinioje atsidūrė keleiviai, vykstantys maršrutu Kaunas–Vilnius.
Taip pat skaitykite
Tuomet traukinys sustojo prie Lentvario. Keleiviai tikino iš pradžių nežinoję, kas įvyko. Tik vėliau sulaukė informacijos, kad priežastis – gedimas. Tą paskui portalui patvirtino ir patys „Lietuvos geležinkeliai“. Kadangi sugedęs traukinys tęsti kelionės negalėjo, pasiimti keleivių buvo pasiųstas kitas traukinys.
Dar viena istorija nuvilnijo rugsėjo pabaigoje. Tuomet iš sostinės į Klaipėdą vykęs traukinys gedo net keliskart. Kiek daugiau nei 4 valandas įprastai trunkanti kelionė pailgėjo daugiau nei dvigubai – užtruko beveik 10 valandų, kadangi keleiviams kelionę teko pratęsti užsakytu autobusu.
Taip pat skaitykite
LRT.lt žiniomis, incidentų su traukiniais pastaruoju laikotarpiu pasitaikė ir daugiau. Pavyzdžiui, remiantis turima informacija, dėl kontaktinio tinklo gedimo spalio 14-osios vakarą vykstantieji iš Vilniaus į Kauną stojo Palemone, jiems buvo pasiūlyta kelionę pratęsti autobusu.
Spalio 16 d. dėl traukinių trūkumo galimai buvo atšauktas 17.49 val. turėjęs vykti traukinys Kaunas–Marijampolė, spalio 17 d. – 6.15 val. reisas Marijampolė–Kaunas. Nurodyta, kad vietoj to keleivių vežimas bus vykdomas autobusais.
Spalio 17–18 d. dėl gedimo galimai buvo suplanuota atšaukti 6 reisus tarp Kauno ir Kybartų, vietoje to keleivius nuspręsta vežti autobusais.
Pati bendrovė taip pat paskelbė, kad spalio 27–28 d. „dėl nenumatytų aplinkybių“ suplanuota atšaukti 6 traukinių reisus maršrute Kaunas–Marijampolė–Kaunas. Pranešta, kad vietoje to keleiviai bus vežami autobusais, tačiau jie stos ne visose stotelėse. Visgi vėliau šis pranešimas buvo ištrintas. LRT.lt žiniomis, „LTG Link“ pavyko užtikrinti, kad kelionės būtų vykdomos traukiniais.
Galiausiai, traukiniais tarp Vilniaus ir Kauno keliaujantys keleiviai ne kartą informavo, kad dėl šiame ruože vykdomų geležinkelio darbų traukiniams įvesti greičio apribojimai, todėl jie vėluoja. Tačiau oficialūs tvarkaraščiai, pasak keleivių, atsižvelgiant į šią situaciją, nėra pakoreguoti.
Nepatenkinti ir mašinistai
Su portalu bendravę asmenys, kurie norėjo išlikti anonimais, pripažino, kad įvairių incidentų ir gedimų traukiniuose pasitaiko išties dažnai. Nepaisant to, pašnekovų teigimu, reisai vykdomi net ir su defektų turinčiais traukiniais, kuriuose, pavyzdžiui, skilęs priekinis stiklas arba dalyje vagonų šaltuoju metų laiku neveikia šildymas, o vasarą – kondicionierius.
Anot jų, problemų ypač kyla dėl to, kad traukinių remontui trūksta įvairių detalių. Neretai traukiniai į reisus išleidžiami su smulkesniais defektais laukiant, kol bus gauta dalių ir bus galimybė atlikti rimtesnį techninį traukinio aptarnavimą.
Pašnekovų teigimu, dažnu atveju, registruojant gedimus, įrašai kartojasi, bet dėl to nieko nedaroma. Tokia situacija, LRT.lt žiniomis, nėra priimtina ir patiems mašinistams. Pastarieji jau ima atsisakyti vykdyti keliones su traukiniais, kurie nėra visiškai suremontuoti ir galimai nėra saugūs.
„Mašinistai ėmė labiau kreipti dėmesį į traukinius. Jie ne visuomet nori leistis į reisus su ne visai sutvarkytais traukiniais, kad nepasikartotų situacija, kai vienas traukinys į Klaipėdą keliavo 10 valandų ir pernakt stovėjo su keleiviais. Arba kai neseniai teko stoti Lentvaryje ir perlaipinti keleivius į kito reiso traukinį. <...> Jeigu traukinys gali važiuoti, tai dar nereiškia, kad jis yra saugus arba tinkamas eksploatuoti pagal numatytus reikalavimus“, – apie situaciją pasakojo vienas šaltinis.
„Lietuvos geležinkeliai“: dėl gedimų vėlavo mažiau nei procentas traukinių
Dėl situacijos, susijusios su keleivių pervežimu traukiniais, LRT.lt susisiekė su „Lietuvos geležinkeliais“. Anot jų atstovės Kotrynos Dzikaraitės, keleivių vežimo bendrovė „LTG Link“ kasdien Lietuvoje atlieka daugiau kaip 150 reisų traukiniais ir iš viso šiemet (sausio–rugsėjo mėn.) keleivius vežė beveik 46 tūkst. reisų.
„Į galinę stotį laiku atvyko 95,4 proc. traukinių, o vėlavo 4,6 proc. traukinių, iš jų 0,2 proc. – dėl traukiniuose fiksuotų techninių nesklandumų. <...> Atvejai, kai keleivių pervežimą tenka organizuoti alternatyviomis priemonėmis dėl traukinių gedimų, yra itin reti. Jei dėl bet kokių priežasčių tenka užlaikyti traukinį, bendrovės specialistai vertina konkrečią situaciją ir ją kuo operatyviau sprendžia.
Tokiais atvejais vertinama, koks sprendimas būtų geriausias – tęsti reisą, ieškoti kito traukinio ar kelionę organizuoti alternatyviomis transporto priemonėmis. Sprendimai priimami atsižvelgiant į tai, kokiu būdu klientai galės greičiausiai pasiekti galutinę stotį, taip pat – ir tai, ar iki sustojimo vietos gali atvykti autobusai, ar yra galimybė į situacijos vietą operatyviai atvykti kitam traukiniui“, – teigė ji.
Pasak K. Dzikaraitės, daugumą (52 proc.) vėlavimų nulėmė infrastruktūros darbai ar greičio ribojimai, tarp kurių – tęsiami geležinkelio arterijos Vilnius–Klaipėda elektrifikacijos darbai. Ketvirtadalis vėlavimų kilo dėl kitų traukinių užlaikymo – t. y., kai dėl kito traukinio sustojimo vėliau važiavę traukiniai negalėjo pravažiuoti suplanuotos geležinkelio atkarpos.
„Dar apie 10 proc. – dėl įvairių kelionės metu pasitaikančių netikėtumų. Pavyzdžiui, jei keleiviams prireikia daugiau laiko įlipti ar išlipti iš traukinio, dėl būtino greičio sumažinimo, norint prasilenkti su iš priešingos pusės atvykstančiu traukiniu, ir pan. Dėl traukiniuose fiksuotų techninių nesklandumų į galinę stotį ne pagal tvarkaraštį atvyko 4,8 proc. visų vėlavusių traukinių“, – pasakojo bendrovės atstovė.
Remiantis „Lietuvos geležinkelių“ pateikiama statistika, dėl techninių nesklandumų per pirmus devynis šių metų mėnesius vėlavo apie 90 traukinių. Tiesa, kiek jų apskritai buvo atšaukta ir, pavyzdžiui, pakeista kelionėmis autobusais, bendrovė neįvardijo.
Kalbant konkrečiai apie ruožą Vilnius–Kaunas, anot K. Dzikaraitės, dėl vykdomų darbų čia iš tiesų taikomi greičio ribojimai. „Dėl šios priežasties populiariausio šalies maršruto traukiniai retais atvejais į galutinę stotį atvyko vidutiniškai 14 min. vėliau, nei numatyta metiniame traukinių tvarkaraštyje. Nepaisant intensyviai vykdomų darbų, absoliuti dauguma (96 proc.) maršruto Vilnius–Kaunas traukinių į galutinę stotį atvyko laiku“, – tikino pašnekovė.
Ji pažymėjo, kad jei traukinys vėluoja 60–119 min., remiantis Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu, priklauso 25 proc. bilieto kainos kompensacija, jei daugiau kaip 119 min – 50 proc. Be to, informacijos apie pasikeitusias kelionės sąlygas sulaukęs klientas gali atsisakyti kelionės. Tokiu atveju, jam kompensuojama visa už bilietą sumokėta suma.
„Šiemet į Klientų aptarnavimo centrą besikreipusiems keleiviams visa arba dalis už bilietą sumokėtos sumos grąžinta apie 800 kartų“, – detalizavo K. Dzikaraitė.
Priežiūrą paveikė ir Rusijos karas prieš Ukrainą
„LTG Link“ taip pat neigė LRT.lt pašnekovų išsakytus nuogąstavimus, esą kartais į reisus išleidžiami ne visiškai suremontuoti traukiniai. Kaip aiškino K. Dzikaraitė, į keliones išleidžiami tik eismo, keleivių ir darbuotojų saugą bei normalias važiavimo sąlygas užtikrinti galintys riedmenys.
„Vadovaujantis Susisiekimo ministerijos patvirtintais Techninio geležinkelių naudojimo nuostatais, kiekvienais metais pavasarį ir rudenį tikrinama visų eksploatuojamų riedmenų būklė. Traukinių būklė taip pat yra vertinama prieš ir po kiekvieno reiso, o nustačius, kad traukinys neatitinka privalomų reikalavimų, jis pakeičiamas kitu.
Deja, kartais techniniai nesklandumai įvyksta jau reiso metu. Tokiu atveju vienas maršrute sustojęs traukinys gali paveikti ir keletą kitų dienos reisų. Eksploatuojamam riedmeniui susidūrus su iššūkiais, darbuotojai reaguoja operatyviai: vertina, ar situaciją galima išspręsti vietoje, ar tam tikram maršrutui gali būti skirtas kitoks riedmuo, nei numatyta tvarkaraštyje. Jei dėl įvykusio techninio nesklandumo traukinys negali baigti kelionės, jis pristatomas į depą“, – aiškino pašnekovė.
Bendrovės atstovės teigimu, dažniausiai tenka remontuoti traukinių variklius ir elektronikos sistemas, o pakaitinį tenka naudoti tuomet, kai kitas traukinys negali laiku užbaigti ankstesnės kelionės.
Visgi pripažįstama, kad dalies traukinių priežiūrą apsunkino Rusijos karas Ukrainoje. Šiuo metu „LTG Link“ eksploatuojamų traukinių parką sudaro 50 keleivinių traukinių, kurių gamybos metai svyruoja nuo 1989 iki 2017 m. 13 bendrovės turimų traukinių buvo pagaminti iki 1995 m. Būtent jų priežiūrai reikalingos atsarginės dalys buvo gaminamos Rusijoje.
„Rusijos karas Ukrainoje ir agresoriams įvestos tarptautinės sankcijos paveikė dalies traukinių techninei priežiūrai reikalingų atsarginių dalių tiekimą. Atsižvelgiant į tai bei į „LTG Link“ strateginį tikslą visiškai integruotis į Europos geležinkelių tinklą, bendrovė ieško alternatyvių detalių tiekėjų bei dar 2020 m. pradėjo naujų traukinių įsigijimo procedūras“, – kalbėjo K. Dzikaraitė.
Susisiekimo ministerija į detales nesileido
Dėl pastarojo meto situacijos „Lietuvos geležinkeliuose“ LRT.lt kreipėsi komentaro ir į Susisiekimo ministeriją. Buvo teiraujamasi, ar jai žinoma apie kylančias problemas bei keleivių patiriamus nepatogumus, kokios galimos to priežastys.
Visgi ministerija į platesnes kalbas nesileido ir tiesiogiai į atsiųstus klausimus neatsakė. „Susisiekimo ministerija ir „Lietuvos geležinkelių“ grupės keleivių vežimo bendrovė „LTG Link“ šių metų pradžioje pasirašė keleivių vežimo sutartį 2023–2032 metų laikotarpiui, kuria įmonei keliami aukšti kokybės reikalavimai. Ministerija, kaip bendrovės akcininkė, yra įpareigojusi „Lietuvos geležinkelius“ spręsti minimas problemas ir imtis veiksmų situacijai keleivių pervežimo srityje gerinti“, – perduotame komentare tenurodė Susisiekimo ministerija.
Savo ruožtu „LTG Link“ informavo, kad, gerinant susisiekimo kokybę, iš Šveicarijos kapitalo bendrovės „Stadler“ įsigis 15 naujų elektrinių ir elektrinių-baterinių traukinių. Esant poreikiui pratęsti traukinių parko atnaujinimo projektą, pagal tą pačią sutartį bus galima papildomai įsigyti dar apie 15 traukinių.
Taip pat skaitykite
Tarp numatytų paslaugų – ir atsarginių dalių tiekimas, techninė pagalba, konsultacijos traukinių eksploatavimo ir jų priežiūros, depų atnaujinimo klausimais, garantija traukinių baterijoms ir kt. Sutarties vertė – 226,5 mln. eurų.
