Lietuvos automobilių kelių direkcija (LAKD) toliau neatsisako planų plėsti greičio matuoklių tinklą šalyje. Savo ruožtu Kelių policija itin dažnai naudoja mobiliuosius greičio matavimo prietaisus, vairuotojų geriau žinomus kaip trikojus. Tačiau visos šios greičio matavimo priemonės turi tam tikrų spragų. Pavyzdžiui, pradedantieji vairuotojai pro greičio matuoklius gali važiuoti greičiau, nei jiems leidžia Kelių eismo taisyklės (KET). Bėdų kyla ir dėl motociklų.
Greičio matuokliai – bejėgiai
Pagal šalyje galiojančias KET, 2-ejų metų stažo neturintys pradedantieji vairuotojai automagistralėse gali važiuoti ne didesniu kaip 100 km/h, greitkeliuose – ne didesniu kaip 90 km/h, keliuose su asfalto ar betono danga – ne didesniu kaip 80 km/h, kituose keliuose – ne didesniu kaip 70 km/h greičiu.
Visgi važiuodami pro greičio matuoklius, neretai „klevo lapais“ vadinami pradedantieji vairuotojai gali pagudrauti ir nepaisyti KET. LAKD pripažįsta, kad tiek vidutinio greičio, tiek stacionarūs greičio matuokliai yra bejėgiai identifikuoti, ar keliu rieda pradedantysis vairuotojas.
Tad jei jis, tarkime, vasarą automagistrale važiuos nebe 100 km/h, o 130 km/h greičiu, kaip ir kiti lengvieji automobiliai, jis kamerų liks neužfiksuotas, nors greičių skirtumas yra nemažas. Kad yra spragų, LRT.lt patvirtino ir LAKD.
„Ne, greičio matuoklis negali nustatyti, kas vairuoja transporto priemonę, ir įvertinti, kokiu greičiu jis gali važiuoti. <...> Stacionarūs greičio matuokliai yra tik viena iš greičio kontrolės priemonių. Greičio kontrolę taip pat atlieka policijos pareigūnai, kurie turi galimybę sustabdę transporto priemonę patikrinti, kas vairuoja ir kokiu greičiu gali važiuoti“, – portalui aiškino LAKD atstovas Saulius Jansonas.
Trikojai amžiaus nenustato
Lietuvos kelių policijos tarnybos (LKPT) atstovė Jorūnė Liutkienė atskleidė, kad pareigūnų naudojami mobilieji greičio matuokliai „PoliScan FM1“, dar kitaip vadinami trikojais, taip pat nenustato vairuotojo amžiaus.
„Tačiau administracinio prasižengimo tyrimo metu gali būti nustatyta, kad transporto priemonę vairavo būtent pradedantysis vairuotojas ir tuomet jis gaus baudą už viršytą (jei viršijo) jam leistiną važiavimo greitį. Transporto priemonės savininkas, gavęs baudą, jeigu ne jis pats vairavo automobilį, o realiai tuo metu jį vairavo pradedantis vairuoti asmuo, gali nurodyti konkretų asmenį ir bauda atitinkamai bus paskirta jam“, – aiškino J. Liutkienė.
LKPT atstovė pabrėžė, kad pradedantysis vairuotojas, nepaisydamas KET, rizikuoja savo ir kitų asmenų gyvybėmis. O taisyklių nepaisančius vairuotojus policijos pareigūnai gali sustabdyti ir išaiškinti jų daromus pažeidimus prevencinių priemonių metu.
„Štai iki rugsėjo 1 dienos vairuotojų, turinčių dvejų ir daugiau metų vairavimo stažą, nustatyto greičio viršijimo daugiau kaip 30, bet ne daugiau kaip 40 km/h atvejų fiksuota 32 988. Pradedančiųjų vairuotojų nustatyto greičio viršijimas daugiau kaip 30, bet ne daugiau kaip 40 km/h atvejų – 283“, – skaičius pateikė pašnekovė.
LKPT pasiteiravus, ar techniškai įmanoma įgyvendinti, kad automobilių sraute pradedantieji vairuotojai būtų fiksuojami atskirai, pagal jiems taikomus greičio ribojimus, J. Liutkienė tikino, kad tokia galimybė yra. „Galbūt tokia idėja ir pavyktų, jei įstatymų leidėjai nustatytų, kad pradedantieji vairuotojai gali vairuoti tik jiems nuosavybės teise priklausančias transporto priemones“, – pažymėjo ji.
Problemos – ir dėl motociklų
Problemų dėl greičio viršijimo kyla ne tik dėl pradedančiųjų vairuotojų, bet ir motociklų, mat pastarieji valstybinius numerio ženklus turi tik galinėje dalyje. Tad jei greičio matuoklis transporto priemonę fiksuoja tik iš priekio, pažeidėjas iš esmės nėra identifikuojamas.
Kaip aiškino LAKD atstovas Saulius Jansonas, šiuo atveju Lietuvoje veikiančios vidutinio ir momentinio greičio kameros dažniausiai įrengtos taip, kad vienu metu galėtų stebėti dvi eismo juostas bei fiksuoti pirmyn ir atgal važiuojančias transporto priemones.
„Vidutinis greitis apskaičiuojamas, kai transporto priemonės valstybiniai registracijos numeriai yra užfiksuojami ruožo pradžioje ir ruožo pabaigoje. Jei transporto priemonės numeris užfiksuojamas tik viena iš dviejų ruože esančių kamerų, vidutinio greičio apskaičiuoti nėra galimybės, tačiau taip papildomai patikrinama, ar transporto priemonė yra drausta, turi galiojančią techninę apžiūrą ir ar yra sumokėtas kelių mokestis, jei jį priklauso mokėti.
Dėl motociklų: kai kamera stebi tik iš priekio, motociklo numeriai nėra fiksuojami, tačiau jeigu ir iš priekio, ir iš galo, arba jeigu stebima tik iš galo, tokiu atveju motociklininko numeriai yra fiksuojami. Taigi, motociklų vairuotojai ne visada gali žinoti, kurie radarai fiksuoja valstybinius numerius viena kryptimi, kurie – abiem“, – detalizavo LAKD Tarptautinių ryšių ir komunikacijos skyriaus vyriausiasis komunikacijos vadybininkas.
Primenama, kad greičio viršijimas dažniausiai turi skaudžių eismo įvykių pasekmių, todėl raginama laikytis KET, paisyti kelio ženklų nurodymų, važiuoti leistinu, saugiu greičiu.
Planuoja plėtrą
LRT.lt primena, kad 2023–2024 m. Lietuvos keliuose planuojama įrengti 6 momentinio greičio matuoklius ir 54 vidutinio greičio matavimo sistemas (VGMS). Pirmą kartą VGMS sistemų atsiras ir pagrindiniame šalies kelyje – automagistralėje Vilnius–Kaunas–Klaipėda. Pavyzdžiui, įranga bus sumontuota už Kryžkalnio pajūrio link, o matuojamas ruožas tęsis 31 km.
Šiuo metu Lietuvos valstybinės reikšmės keliuose įrengti 72 momentinio greičio matuokliai ir 131 vidutinio greičio matavimo sistema. Vietas, kuriose bus įrengti greičio matuokliai, galima rasti čia. Sprendimai, kuriose vietose prioritetiškai statyti matuoklius, priimami pagal atskirą metodiką – pirmiausia įvertinus žūčių statistiką.
Kelių policijos duomenimis, pirmąjį 2023 metų pusmetį šalies keliuose žuvo 72 žmonės, o tai 41 proc. daugiau nei pernai tuo pačiu laikotarpiu. 61 proc. tragiškų nelaimių priežastimi tapo būtent nesaugus ar viršytas leistinas greitis.
Valstybinės reikšmės keliuose diegiama ir įranga, žymima informaciniu kelio ženklu Nr. 636 „Automatinė eismo kontrolė“, kuri gali nurodyti ne tik tai, kad yra fiksuojami greičio režimo, bet ir kiti pažeidimai. Ši įranga taip pat fiksuoja, ar transporto priemonės turi galiojančią techninę apžiūrą, civilinės atsakomybės draudimą, ar sumokėtas kelių mokestis, o nustatytus pažeidimus perduoda į Administracinių nusižengimų registrą.
