Vilnius tampa įgriuvų miestu? Toks klausimas vis dažniau gali kilti miestiečiams, mat pastaruoju metu sostinės gatvėse atsivėrė ne viena ertmė. Pasitaikė situacijų, kai virš jų pakibdavo ir automobiliai. Draudikai sako, kad tokie atvejai – itin reti, bet kartais vairuotojai žalų neišvengia. Tad ką daryti, tikintis žalos atlyginimo?
Atsivėrė apie metro skersmens duobė
Rugpjūčio 16-ąją prie Vingio parko buvo sujudimas. Netoli esančioje Gerosios Vilties gatvėje ties sankirta su Geležinio Vilko gatve trečiadienį atsivėrė maždaug metro skersmens įgriuva.
Negana to, į ją įvažiavo ir pakibo „Toyota Prius“ markės automobilis. Jo vairuotojai teko ieškoti, kas padėtų išvaduoti automobilį iš netikėtai atsiradusių spąstų. Per incidentą automobilis, pirminiais duomenimis, buvo apgadintas nežymiai, jį ištraukti padėjo „Grindos“ darbuotojai.
Panašus incidentas sostinėje įvyko ir rugpjūčio 9-ąją. Tuomet Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas (PAGD) informavo, kad Vilniaus mieste, Dzūkų gatvėje, automobilis „Toyota“ pavojingai pakibęs virš atsiradusios įgriuvos.
Taip pat skaitykite
Atvykus gelbėtojų ekipažui, stovėjimo aikštelėje į įgriuvą iš tiesų buvo įkritusi automobilio „Toyota Auris“ priekinė dalis. Transporto priemonė buvo išvaduota, žmonės per šį incidentą nenukentėjo.
Įgriuvų Vilniuje šiemet fiksuota ir daugiau. Viena tokių atsivėrė vasaros pradžioje visai netoli sostinės savivaldybės pastato, Giedraičių gatvėje. Vos keletą dienų anksčiau kita įgriuva susiformavo Rasų gatvėje. Tuomet pranešta, kad dėl įgriuvos buvo apgadinti du automobiliai.
Taip pat skaitykite
Šiemet – pusantro šimto įgriuvų
Panašu, kad Vilniuje įgriuvos nėra toks jau retas reiškinys. Kaip LRT.lt informavo sostinės gatves prižiūrinti savivaldybės įmonė „Grinda“, vien per šių metų sausio–rugpjūčio laikotarpį Vilniuje užfiksuotos 157 įgriuvos.
„Tikėtina, kad toks įgriuvų skaičius susijęs su intensyviais gatvių asfaltavimo darbais. Besiformuojančias įgriuvas dažniausiai galima aptikti tik atidengus viršutinį asfalto sluoksnį, tad didesnis įgriuvų skaičius tikrai nereiškia blogėjančios situacijos – didžiąją dalį įgriuvų pavyksta identifikuoti joms dar tik formuojantis“, – situaciją paaiškino „Grindos“ Komunikacijos skyriaus vadovas Egidijus Steponavičius.
Pašnekovo teigimu, dažniausiai įgriuvų susidaro tada, kai prasisunkdamas pro vamzdyno nesandarumus vanduo pamažu išplauna po gatvės danga ar šaligatviais esantį gruntą. Taip susidaro atviros ertmės, kurias tik iš viršaus dengia asfalto sluoksnis ar šaligatvio plytelės.
Kartais kyla nepatogumų
Kaip aiškino E. Steponavičius, vamzdyno nesandarumai susidaro ir dėl natūralaus susidėvėjimo, ir dėl klaidų atliekant jų montavimo ar remonto darbus. Pirmuoju atveju būtina atidžiai stebėti tinklų būklę ir laiku atlikti planinius rekonstrukcijos darbus, antruoju – tikrinti inžinerinių tinklų remonto įmonių darbo kokybę ir jei incidentai kartojasi, riboti kasimo leidimų išdavimą.
„Situaciją neretai komplikuoja tai, kad požeminių komunikacijų būklę galima vizualiai įvertinti tik remonto metu arba jau post factum – kai išplaunamas gruntas ir susiformuoja įgriuva. Vamzdžių nesandarumai gali būti itin nedideli, todėl sunkiai atsekami nuotolinėmis tinklo stebėjimo priemonėmis ir išryškėja tik per ilgesnį laikotarpį.
Vis dėlto tiek „Vilniaus vandenys“, tiek Vilniaus šilumos tinklai diegia pažangias inžinerinių tinklų monitoringo sistemas, kurios leidžia pastebėti, kad vamzdynuose prarandamas slėgis ar vandens kiekis. Išplovos keliauja gana nemažus atstumus, todėl kartais nauja įgriuva susiformuoja ten, kur dar visai neseniai buvo likviduota panaši avarija. Tokiais atvejais tinklų savininkai turi nuodugniau įvertinti tinklų būklę ir svarstyti planinio vamzdyno remonto galimybes“, – kalbėjo „Grindos“ atstovas.
Anot E. Steponavičiaus, jei įgriuva randama vykdant gatvių remonto darbus, atliekamas neplaninis vamzdyno remontas. Kitais atvejais budintys „Grindos“ gatvių avarinių situacijų likvidavimo ekipažai pastato įspėjamuosius ženklus ir apie avariją informuoja tinklo savininkus.
Dėl žalos kreipiasi į savivaldybę
Vilniaus miesto savivaldybės atstovas Irmantas Kuzas portalui kalbėjo, kad šiemet jau sulaukta dviejų gyventojų prašymų atlyginti žalą automobiliui įvažiavus į atsivėrusią įgriuvą.
Pašnekovas pažymėjo, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu už eismo įvykio padarinius, kai sulūžta šulinių dangčiai arba sugedus inžineriniams tinklams gatvės dangoje atsiveria įgriuva, įprastai atsako inžinerinius tinklus eksploatuojančios organizacijos.
„Savivaldybė tokiais atvejais neatlygina žalos, o siunčia į įmonę, kuri eksploatuoja tinklus, dėl kurių atsirado įgriuvos. <...> Savivaldybė ne visada privalo atlyginti asmens patirtą žalą, kadangi teismas, nagrinėdamas bylą, vertina ne tik tai, kas yra kelio savininkas, bet ir žalos dydį pagrindžiančius įrodymus, paties nukentėjusio asmens kaltės laipsnį bei kitas aplinkybes, kurios leistų objektyviai vertinti patį įvykį, jo aplinkybes bei prašomos priteisti žalos dydį“, – komentavo I. Kuzas.
Draudikai fiksuoja pavienių atvejų
LRT.lt kalbinti šalyje veikiančių draudimo bendrovių atstovai teigė, kad vairuotojai taip pat kartais kreipiasi dėl žalos atlyginimo jų transporto priemonei nukentėjus įgriuvoje.
„Automobilių žalos dėl įgriuvų nėra dažnos, tokias skaičiuojame vienetais. Dėl nedidelio tokio tipo įvykių skaičiaus vidutiniam žalos skaičiui įtaką reikšmingai gali padaryti vienas ar keli įvykiai, todėl vidutinis žalos įvardijimas šiuo atveju nebūtų objektyvus“, – sakė BTA Ekspertizių skyriaus vadovas Andrius Žiukelis.
Draudimo bendrovės ERGO Transporto priemonių žalų administravimo skyriaus vadovas Raimondas Bieliauskas taip pat akcentavo, kad atvejų, kai įvažiavus į įgriuvą apgadinamas automobilis, pasitaiko itin retai.
„Dažniau automobiliai apgadinami įvažiavus į duobę kelyje jos nepastebėjus ar viršijus greitį ir nespėjus laiku sustabdyti automobilio. <... > Jei kalbėtume apie įvažiavus į duobę patirtą žalą, tai ji gali siekti nuo kelių dešimčių iki kelių šimtų ar net tūkstančių eurų. Mat įvažiavus į didesnę duobę gali būti prakirstos automobilio padangos, apgadinami ratlankiai, pažeidžiama pakaba, net sulamdomas kėbulas“, – pridūrė jis.
„Lietuvos draudimo“ atstovo Sauliaus Abraškevičiaus teigimu, žalų dėl automobilių įvažiavimų į įgriuvas fiksuojama labai retai, tačiau šiais metais jau fiksuoti keli tokie atvejai. „Nepalyginti dažnesnės žalos yra dėl kelio duobių, kiekvieną mėnesį yra fiksuojama apie 70 tokių žalų“, – komentavo jis.
Svarbu tinkamai užfiksuoti įvykį
Draudikai pažymėjo, kad žalą, patirtą įvažiavus į įgriuvą ar duobę kelyje, dengia transporto priemonių kasko draudimas.
Jei įgriuva ar duobė buvo nepažymėta ženklais, patartina kviesti policiją, kad šis eismo įvykis būtų tinkamai užfiksuotas. Tuomet kreipiamasi į draudimo įmonę, kurioje apdraustas žalą patyręs automobilis.
„Už gatvių priežiūrą ir saugumą atsakinga miesto savivaldybė ir jei tokios žalos atveju avarija registruota policijoje, neretais atvejais nuostolius kompensuoja gatves prižiūrintis subjektas. Jei įvažiavus į nepažymėtą duobę apgadinamas automobilis, neapdraustas kasko draudimu, užfiksavus tokią situaciją pretenziją galima teikti savivaldybei“, – komentavo R. Bieliauskas.
