Šiemet kelionė iš Klaipėdos į Kuršių neriją ir atgal kainuos daugiau – Smiltynės perkėla nuo birželio didina paslaugų kainas. Tokį sprendimą kritikuoja tiek dažnai į kurortą keliaujantys žmonės, tiek Neringos valdžia, nes kainos kilo ir pernai.
Šią vasarą Neringoje poilsiausiantiems gyventojams teks plačiau praverti pinigines atsiskaitant už kelionę keltu į Kuršių neriją ar iš jos.
Bendrovė Smiltynės perkėla pranešė, kad nuo birželio 1-osios kils paslaugų kainos. Keleivio ar keleivio su dviračiu kelionė į abi puses šiuo metu kainuoja 1,3 euro, o kainuos 1,5 euro.
Persikėlimas lengvuoju automobiliu nuo dabartinių 18,3 euro brangs iki 20,5 euro, o mopedu ar motociklu keltis kainuos ne 6 eurus, kaip iki šiol, o 6,8 euro.
Permainos sulaukė kritikos
Tokios permainos sulaukė dalies poilsiautojų kritikos socialiniuose tinkluose. Kai kurie žmonės piktinosi, kad perkėlimo kainos kyla kasmet. Buvo ir tokių, kurie kritikavo Smiltynės perkėlą, teigė, kad jai dar reikėtų tobulinti teikiamas paslaugas ir tik tada didinti jų kainas.
Ne itin palankiai sprendimą vertina ir Neringos meras Darius Jasaitis.
„Labai jau dažnai kainos kyla. Reikia nepamiršti, kad jos pakilo pernai prieš sezoną labai rimtai ir dabar kyla vėl. Jau lyg ir energiniai resursai pinga, ir degalų kaina stipriai nukritusi. Aišku, tai nemalonu. Nuvykę kur nors toliau juk matome, kad už tokią kainą plauki geras 2–3 valandas keltu, o čia, rodos, 4–5 minutės plaukimo. Pernai kilo – pratylėjome. Bet apetitas, matyt, auga bevalgant“, – LRT.lt sakė D. Jasaitis.
Meras spėjo, kad nuo vasario nebelikus degalų akcizo lengvatos laivams, kursuojantiems vidaus vandenyse, kelionės į Neringą gali brangti ir vykstantiesiems būtent šiais pramoginiais laivais.
„Panaikinta akcizo keleiviniams laivams į Nidą iš Kauno, Šilutės, Drevernos, Ventės rago, Klaipėdos lengvata, tad laivininkai sako, kad kainas reikės šiek tiek kelti. Smiltynės perkėlai rinkos dėsniai negalioja, nes ji yra viena, bet, ko gero, kaip sako, vis bankų ir parduotuvių per mažai, tai gal reikia leisti ir verslui daryti ir tada turės pasitempti“, – dėstė D. Jasaitis.
Politikas taip pat pritarė gyventojų pastaboms dėl kritusios paslaugų kokybės. Pastebima, kad nors aktyvusis poilsio sezonas dar nė neįsibėgėjo, prie keltų neretai susiformuoja ilgos eilės.
„Kokybė dabar kritusi, aišku, dėl to, kad remontuoja vieną krantinę ir gali švartuotis tik prie vienos krantinės. Reikia labai tikėtis ir viltis, kad iki birželio 1 d., kaip jie suplanavę, jau pradės veikti visos krantinės. Savaitgaliais tikrai ir aš gaunu daugybę pasipiktinimų“, – sakė D. Jasaitis.
Smiltynės perkėlos kainas augina ne tik išlaidos už degalus
Smiltynės perkėlos generalinis direktorius Mindaugas Čiakas aiškino, kad kasmet pasibaigus kalendoriniams metams atliekamas įmonės pelno auditas, po jo ir nusprendžiama, ar kainos augs.
„Valstybinei energetikos reguliavimo tarnybai mes teikiame rekomendacijas dėl galimų kainų. Ne išimtis ir šie metai. Balandžio mėnesį pateikėme dokumentus ir gavome pritarimą naujoms kainoms. Kiekvienais metais birželio 1 d. keičiasi perkėlimo paslaugų kainos. Klaidingai manoma, kad tik degalų kaina turi įtakos bilieto kainai. Degalų kaina sudaro tik 16 proc. Tai nulemia visi energetiniai resursai. Tarp jų – ir elektra, bendra infliacija. Įmonė visas paslaugas – teritorijos priežiūrą, keltų remontą – perka viešųjų konkursų būdu ir kylančios tiekėjų kainos turi įtakos“, – priežastis, kurios lėmė bilietų kainų augimą, vardijo M. Čiakas.
Kelionės keltais tarp Klaipėdos ir Kuršių nerijos brango ir pernai. Tuomet kainų augimą, anot įmonės vadovo, lėmė įsigaliojęs naujas Vyriausybės nutarimas dėl tonažo rinkliavos.
Siekiama mažinti eiles prie keltų
Nors persikelti iš Klaipėdos į Kuršių neriją kainuos brangiau, žadama, kad šią vasarą keleivius plukdys daugiau keltų nei dabar ir eilių problema neturėtų būti tokia opi.
„Vasara toks sezonas. Žiemą mes per parą keliame iki 1 tūkst. automobilių, vasarą – iki 4 tūkst., o savaitgaliais tas skaičius išauga iki 5 tūkst., kartais ir perkopia šį skaičių. Išaugus tokiems srautams, palaukti eilutėje gali reikėti, bet įmonės siekiamybė yra tą laiką trumpinti. Kaip žinome, įmonė turi 4 krovininius-keleivinius keltus. Šią vasarą per piką tikrai prie linijos dirbs 4 keltai. Esant dideliems srautams mes dirbame be grafiko“, – sakė M. Čiakas.
Anot Smiltynės perkėlos vadovo, važiuojantiesiems į Neringą šeštadieniais rekomenduojama rinktis ankstesnes valandas, o grįžtantiesiems – keliauti sekmadienį ryte, o ne vidurdienį ar popiet.
„Jeigu geras oras, paprastai visi sulaukia pietų ir apie 14–15 val. pajuda. Reikia suprasti, kad vienu metu atvažiavus tūkstančiui automobilių į perkėlą tą pačią minutę visi nebus perkelti ir teks palaukti. Į vieną keltą telpa apie 33–35 automobilius, keltas „Klaipėda“ talpina 40 automobilių“, – teigė M. Čiakas.
Tiesa, tam, kad 4 keltai galėtų kursuoti, kaip minėta, ties Naująja perkėla turi būti baigti krantinių remonto darbai. Anot įmonės vadovo, darbus atliekantiems rangovams yra keliamas uždavinys iki birželio 1 d. pabaigti ir atiduoti vertinti darbus.
