Ar sutrinkate, jei važiuodami automobiliu staiga išgirstate su švyturėliais lekiančią policiją, greitąją pagalbą ar priešgaisrinę tarnybą? Įvykusios avarijos su specialios paskirties automobiliais dažnai sukelia daug ginčų dėl kaltės. LRT TELEVIZIJOS laida „Keliai. Mašinos. Žmonės“ pasidomėjo ir panagrinėjo, ką daryti tokiais atvejais. Ar visuomet kaltas vairuotojas, nepraleidęs ar nepamatęs, pavyzdžiui, atlekiančio greitosios medicinos pagalbos ar policijos transporto?
Nepaisyti KET gali ne visada
Į skubius iškvietimus specialiųjų tarnybų automobiliai per dieną keliauja daugybę kartų. Tarnybos reaguoja greitai, o kelyje turi įveikti ne vieną kliūtį. Advokatas Ruslanas Boiko pasakoja, kad jo praktikoje pasitaikė ne vienas diskusijų sukėlęs atvejis. Teko narplioti situacijas, kai įvykus avarijai su specialiuoju transportu ir nesusitarus dėl kaltės ginčai persikėlė į teismą.
„Gaisrinė įjungusi garsinį signalą ir švyturėlius vyko į įvykio vietą, na ir gyvenvietėje įvyko susidūrimas, paprasčiausiai transporto priemonė, kuri važiavo priešais gaisrinę, sukdama į kairę nepraleido jai iš paskos važiuojančio tarnybinio automobilio.
Dėl šito fakto buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, nes per eismo įvykį žuvo keleivis, na ir iš tikrųjų surinkus visą bylos medžiagą paaiškėjo, kad transporto priemonės vairuotojas buvo kaltas dėl eismo įvykio. Pagal bylos aplinkybes, pagal surinktą medžiagą, objektyviai viskas atsispindėjo, kad pareigūnai vykdami į įvykio vietą nepažeidė Kelių eismo taisyklių“, – nutikimą pasakojo A. Boiko.
Advokatas pabrėžia, jog specialusis tarnybinis transportas gali pažeisti taisykles, tačiau tik tuo atveju, jei tai nepakenks eismo saugumui, todėl specialiojo transporto vairuotojas visada turi įsitikinti, kad jam bus duodamas kelias.
„Vairuotojas, važiuodamas reguliuojama sankryža, esant leidžiamajam šviesoforo signalui, įvažiavo į sankryžą, tačiau jam iš kairės atsitrenkė greitosios pagalbos automobilis. Surinkus visą medžiagą, taip pat ir šalia važiavusių vairuotojų vaizdo registratorių medžiagą, taip pat paprašius pateikti medžiagą šalia esančių pastatų, šviesoforo sankryžoje surinktą medžiagą, buvo nustatyta, kad tas greitosios pagalbos vairuotojas į sankryžą įvažiavo neįsitikinęs, kad jį praleidžia, ir neįjungęs garsinio signalo.
Labai reikšminga aplinkybė buvo kitų asmenų pateikta informacija, vaizdo registratoriumi užfiksuota medžiaga, kurioje buvo matyti, kad greitosios pagalbos vairuotojas įlėkė į sankryžą net nepristabdęs ir neįsitikinęs, kad jam duodamas kelias“, – tęsia R. Boiko.
Avarinės situacijos – dažnos
Specialistai pasakoja, jog policijos, priešgaisrinės tarnybos ar greitosios medicinos pagalbos darbuotojai, važiuodami į iškvietimą, sudėtingų situacijų patiria dažnai. Vilniaus priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos 6-os komandos viršininkas Giedrius Ruočkus sako, kad daugiausia tokių įvykių nutinka sankryžose.
„Kadangi tai susiję su operatyvia veikla, natūralu, kad mūsų tarnyba reaguoja greitai ir skuba į iškvietimo vietą, tikrai dažnokai eismo įvykių nutinka“, – pripažįsta pašnekovas.
„Situacijos sankirtose yra labai pavojingos, kai matomumas tiek vienai transporto priemonei, tiek kitai yra ribotas. Taip pat pavojingas yra priešpriešinis transporto priemonių susidūrimas ir vienos krypties, jeigu greičių skirtumas yra didelis tarp paprastos transporto priemonės ir specialiosios priemonės, rikiuojantis būna pavojingų situacijų“, – antrina Vilniaus miesto greitosios medicinos pagalbos stoties atstovas.
Vilniaus kelių policijos 2-osios kuopos vadas Donatas Mankauskas sako, jog dažnu atveju vairuotojai ne tik sutrinka, bet ir nelabai išmano, kaip elgtis, kai pamato policijos automobilį, važiuojantį su švyturėliais ir specialiuoju garsiniu signalu.
„Reikia sutikti su tuo, kad nemaža dalis žmonių iš tiesų savo transporto priemonėje klausosi gana garsiai muzikos ir todėl negirdi tų specialiųjų garso signalų. Tam tikra dalis vairuotojų, vėlgi ne paslaptis, nukreipia dėmesį kažkur kitur, į telefonus, nežiūri. Reikia nepamiršti, kad yra tam tikrų aklųjų zonų“, – aiškina D. Mankauskas.
Daug aplinkybių
Nutikus eismo įvykiui, bene daugiausia ginčijamasi – buvo ar nebuvo įjungti specialūs garsiniai ir šviesos signalai. Advokatas Edmundas Rusinas sako, jog vairuotojai, bandydami išvengti atsakomybės, dažnai teigia, kad negirdėjo ar nematė, kad specialiosios tarnybos vairuotojas buvo įsijungęs šviesos ir garso signalus.
„Gana dažnai pasitaiko, kad ir patys vairuotojai, grįsdami savo poziciją, kodėl įvyko eismo įvykis, savo nepasitraukimą aiškina nematymu, kad pareigūnas buvo su įjungtu garsiniu ar šviesos signalu. Dėl to, kad negalėjo matyti automobilio, dėl to įvyko eismo įvykis. Bet šita pozicija iš principo nėra rimta gynybos pozicija, jeigu tai neatitinka tikrovės“, – aiškina advokatas.
Jei vis dėlto vairuotojas griebiasi melo šiaudo ir bando įrodinėti, jog nebuvo įjungti arba per vėlai įjungti garsiniai ir šviesos signalai, tai galima patikrinti ir įrodyti.
Plačiau – laidos reportaže.
