Elektromobilių Lietuvoje daugėja kone su kiekviena diena. Nors jiems piešiama itin žalia bei šviesi ateitis, šis ekologiškas transportas turi ir kitą medalio pusę. Gali nutikti taip, kad vos išvažiavus iš salono su naujutėlaičiu elektromobiliu ir patyrus avariją, kurios pakaktų nežymiai pažeisti bateriją, jį draudimo bendrovė tiesiog „nurašytų“ kaip netinkamą remontui. LRT.lt kalbintos draudimo bendrovės neslepia, kad panašių scenarijų jau yra buvę.
Straipsnis trumpai
- Elektromobilių avarijos yra brangesnės – patiriamos žalos iki 30 proc. didesnės nei įprastų automobilių.
- Baterija siekia trečdalį viso elektromobilio vertės, o jos keitimas gali kainuoti 20–40 tūkst. eurų.
- Elektromobilių baterijos yra gerai apsaugotos. Kad jos būtų pažeistos eismo įvykio metu, smūgis turi būti itin stiprus.
- Įprastai, pažeidus bateriją, elektromobilis bus „nurašomas“ kaip netinkamas remontui, nes kaštai bus per dideli.
- Automobiliai po eismo įvykio yra „nurašomi“, kai jų remonto kaina siekia arba viršija 75 proc. transporto priemonės vertės iki avarijos.
Baterijos keitimas – 40 tūkst. eurų
Automobiliai po eismo įvykio įprastai yra „nurašomi“, kai jų remonto kaina siekia arba viršija 75 proc. transporto priemonės vertės iki avarijos. Kad įprastam automobiliui būtų padaryti tokie apgadinimai, incidentas turi būti pakankamai rimtas. Tačiau kiek kitokia situacija su elektromobiliais, mat vien jų baterija gali sudaryti trečdalį ar netgi daugiau visos transporto priemonės kainos.
„Elektromobilio baterija sudaro apie trečdalį visos automobilio kainos, taigi, kalbant tiek apie „Teslą“, tiek apie daugelį kitų elektromobilių, baterijos keitimas gali atsieiti apie 20–40 tūkst. eurų“, – portalui kalbėjo Laurynas Boguševičius, bendrovės „Deals on Wheels“ vadovas.
Jis atkreipė dėmesį, kad elektromobilių baterijų nusidėvėjimo procentas yra itin mažas, reikėtų įveikti apie 1 mln. kilometrų, kad baterija nusidėvėtų 5 proc. Tai rodo, kad sudėvėti bateriją yra beveik nerealu, o keisti ją tektų nebent dėl techninio gedimo ar eismo įvykio.
Nelaimingas šulinio dangtis
Pastarųjų elektromobiliai vienaip ar kitaip neišvengia. Pasak L. Boguševičiaus, nors baterijos iš tiesų montuojamos taip, kad būtų kuo mažiau pažeidžiamos, kartais nepavyksta išvengti pažeidimų net ir pačiose netikėčiausiose situacijose.
„Elektromobilių baterijos yra įrengtos saugiai, kad būtų kuo mažesnė rizika, jog bateriją paveiks išoriniai veiksniai. Dažnu atveju net stiprus smūgis į automobilio kėbulą baterijos nepažeidžia. Bateriją pažeistų nebent smūgis tiksliai į tą vietą, kur ji yra montuojama. Įprasto susidūrimo metu tai praktiškai neįmanoma.
Tačiau esame turėję vieną įvykį, po kurio automobilis buvo laikomas netaisytinu. Automobilis užvažiavo ant miesto šulinio dangčio ir gavo smūgį į dugną, būtent į tą vietą, kurioje montuojama baterija. Jei būtų pažeista 10 cm į šoną, automobilio remontas būtų kainavęs apie 1000 eurų, tačiau aplinkybės susidėjo taip, kad smūgis buvo į baterijos vietą ir automobilį teko „nurašyti“, – istoriją prisiminė L. Boguševičius.
Žalos elektromobiliams – trečdaliu didesnės
Draudimo bendrovės ERGO Transporto priemonių žalų administravimo skyriaus vadovas Raimondas Bieliauskas LRT.lt teigė, kad bent kol kas elektromobiliai sudaro tik nedidelę visų klientų automobilių dalį.
Pasak R. Bieliausko, tik elektra varomų automobilių žalų skaičius pernai siekė kiek daugiau nei 150. Tiesa, hibridinių automobilių žalų per 2022 m. bendrovė fiksavo daugiau nei pustrečio tūkstančio.
Visgi pašnekovas atkreipė dėmesį, kad elektromobilių avarijos įprastai yra brangesnės, o vidutinis žalos dydis, lyginant su įprasto automobiliu, yra trečdaliu didesnis.
„Eismo įvykiuose dominuoja smulkūs įvykiai, tačiau elektromobiliai dar yra gerokai brangesni už kitomis degalų rūšimis varomus automobilius, net ir ekonominės klasės, todėl ir vidutinė žala elektromobilių atveju yra 30 proc. didesnė. Visiško transporto priemonės sugadinimo atveju žalos suma priklauso nuo automobilio rinkos vertės, o tiek elektromobilių, tiek kitų automobilių kainų rėžiai yra labai platūs“, – aiškino jis.
Jei ne elektromobilis – būtų remontavę
R. Bieliauskio teigimu, smulkių ir vidutinių avarijų atvejais elektromobilių baterijos paprastai nenukenčia, nes dažniausiai yra gerai apsaugotos ir sumontuotos toliau nuo išorinių dalių. Todėl ir baterijos apgadinimas nėra dažnas įvykis.
„Tam, kad būtų pažeista elektromobilio baterija, smūgis turėtų būti labai stiprus. Tokiu atveju ir kitos automobilio dalys taip pat būtų stipriai apgadintos. Pasitaiko, kad po paprasto eismo įvykio sutrinka baterijos krovimo procesas, tačiau tai dažniausiai yra išsprendžiama autorizuotame servise atlikus elektros dalies diagnostiką ir atnaujinus programinę įrangą“, – paaiškino pašnekovas.
Visgi R. Bieliauskas pabrėžė, kad baterijos yra labai brangios ir jų apgadinimas dažniausiai reikštų ir remonto netikslingumą, o tokių pavyzdžių draudimo bendrovė yra turėjusi.
„Neseniai fiksavome atvejį, kuomet po labai stipraus smūgio į galinę elektromobilio dalį buvo sugadinta ir baterija. Buvo pažeistas ne tik jos korpusas, bet ir celės, kurių atskiro keitimo gamintojai nenumato. Kadangi naujos baterijos kaina viršijo viso automobilio rinkos vertę, automobilio remontas ekonomiškai tapo netikslingas. Jei šiuo atveju automobilis būtų buvęs kitų degalų rūšių analogas, o ne elektromobilis, remontas būtų buvęs tikslingas“, – pasakojo jis.
Didžiausia išmoka – beveik 20 tūkst. eurų
„Lietuvos draudimo“ Transporto žalų skyriaus vadovas Giedrius Petrikas portalui kalbėjo, kad praėjusiais metais bendrovė iš viso fiksavo kiek daugiau nei 300 eismo įvykių, kurių metu nukentėjo elektromobiliai. Bendra išmokėta suma kiek viršijo 400 tūkst. eurų. Anot jo, vidutinė išmokos suma buvo 1,4 tūkst. eurų, o maksimali išmokėta suma elektromobiliui pernai buvo 19,8 tūkst. eurų.
„Vidutinė išmoka elektromobiliui, lyginant su įprastu vidaus degimo varikliu aprūpintu automobiliu, pernai buvo 13 proc. didesnė, tačiau tam įtakos turi tai, kad į eismo įvykį patekę elektromobiliai yra naujesni, nes elektromobilių plėtra Lietuvoje prasidėjo vos prieš kelerius metus“, – kalbėjo G. Petrikas.
Pašnekovo teigimu, elektromobilio avarijos metu apgadinimai nelabai kuo skiriasi nuo įprastų automobilių: avarijos kyla žiedinėse sankryžose, kai nesilaikoma Kelių eismo taisyklių, stovėjimo vietose, būna sugadinamas priekis, įvažiuojama į galinę automobilio dalį, apgadinami ir stovintys automobiliai.
„Yra buvęs atvejis, kai elektromobilis nuvažiavo nuo kelio ir, nepaisant specialios konstrukcijos bei apsaugoto dugno, buvo sugadinta baterija ir ją teko keisti. Automobiliai, taip pat ir elektromobiliai, yra nurašomi, kai jos remonto išlaidos yra lygios arba didesnės nei 75 proc. transporto priemonės rinkos vertės iki eismo įvykio, t. y. jos remontuoti neverta ekonomiškai. Kasko draudimo atveju transporto priemonė laikoma sunaikinta, jei jos remontas negalimas dėl techninių priežasčių arba ekonominiu požiūriu nėra tikslingas“, – paaiškino bendrovės atstovas.
Galioja įprastos draudimo sąlygos
BTA Transporto žalų reguliavimo skyriaus vadovas Andrius Gasparavičius kalbėjo, kad praėjusiais metais bendrovė fiksavo 222 eismo įvykius, kuriuose dalyvavo elektromobiliai.
„Dažniausiai eismo įvykių metu buvo apgadinti kėbulai, ratlankiai bei stiklai. Vertinant remonto darbų sąmatą, elektromobilių tvarkymas gali būti kiek brangesnis dėl mažesnio modelių kiekio ir specifinių detalių, tačiau vertėtų pabrėžti, kad pati elektromobilio eksploatacija yra pigesnė.
Gamintojai nuolat tobulina tiek pačias baterijas, tiek jų apsaugą, todėl dar nėra tekę susidurti su tokiais pažeidimais, dėl kurių būtų tekę padengti baterijos keitimo kaštus arba transporto priemonei būtų uždrausta dalyvauti eisme“, – sakė A. Gasparavičius.
Jis taip pat atkreipė dėmesį, kad elektromobiliams galioja tokios pačios civilinės atsakomybės ir kasko draudimų sąlygos kaip ir automobiliams su vidaus degimo varikliu.
