Eismas

2021.09.23 09:37

Taliną traukiniu iš Vilniaus būtų galima pasiekti ir iki nutiesiant „Rail Balticą“, bet reikia susitarti

Jūratė Anilionytė, LRT TV naujienų tarnyba, LRT.lt2021.09.23 09:37

Susisiekimo ministerija svarsto, kad Taliną traukiniu iš Vilniaus būtų galima pasiekti iki nutiesiant „Rail Balticą“, bet dėl to Baltijos šalims reikia sutarti, nes gali būti, kad reisas neatsipirks. Ilgai į kaimynines šalis trunkančios kelionės traukiniu, žadama, trumpės, kai bus baigta tiesti „Rail Balticą“. Kitais metais planuojamas ir reguliarus reisas traukiniu Vilnius–Varšuva.

Mašinistas Erikas Sadovskis su kolega vairavo specialų Baltijos šalių ekspresą, kuris antradienį ryte pajudėjo iš Talino, stabtelėjo Tartu, pasienyje, Rygoje, vakare pasiekė Vilnių, o trečiadienį, po 13-a valandų kelionės, – Kauną.

„Gal bėgiai lygesni pas mus, nežinau, greičiai didesni, pas juos tiesiog mažiau sutvarkyta infrastruktūra. 120 kilometrų per valandą, Estijoje yra vietų, kur ir 135 kilometrai leistinas greitis. Pas mus Lietuvoje kai kuriose vietose važiuojame 140 kilometrų per valandą“, – sako mašinistas.

Jau kitais metais planuojamas traukinys į Varšuvą: nuo Vilniaus – per 8 valandas

Tai pirmoji tokia kelionė per 30 metų, reisas anksčiau nutrauktas dėl keleivių stygiaus.

„Aš labai tikiu, kad tai taps tradicija ir po „Rail Balticos“ pastatymo Taliną iš Vilniaus galėsime pasiekti greičiau nei per 4 valandas“, – viliasi susisiekimo viceministrė Loreta Maskaliovienė.

Viceministrė sako, traukinys iš Vilniaus į Taliną galėtų važiuoti iki nutiesiant „Rail Balticą“, tik esą reikia sutarti Baltijos šalims, nes reisas greičiausiai neatsipirktų. Aiškiau dėl reguliarios kelionės traukiniu iš Vilniaus į Varšuvą.

„Jau kitais metais, čia daugiau konkretumo, kadangi didesnis įdirbis. Mes turėjome traukinį iki Bialystoko (Balstogės), iš principo yra noras atnaujinti. Ir ne tik iki Bialystoko, bet iki pačios Varšuvos. Bendrai mes nuo Vilniaus į Varšuvą, su Kaune persėdimu, skaičiuojame iki 8 valandų“, – teigia „Lietuvos geležinkelių“ generalinis direktorius Mantas Bartuška.

Europinės vėžės maršrutas: Talinas–Pernu–Ryga–Panevėžys–Kaunas–Lietuvos ir Lenkijos valstybinė siena ir atšaka Kaunas–Vilnius. Susisiekimo viceministrė sako, Lietuvos ambicija – „Rail Balticą“ baigti tiesti 2026-aisiais, Lenkijoje liniją prijungti po metų.

„Bendra projekto vertė yra skaičiuota anksčiau apie 6 milijardus, tai yra trijų Baltijos šalių, dabar yra perskaičiuojama, nes žiūrime realijas, kad paskutiniais metais statybos ir medžiagos yra pabrangę. Kuo ilgiau mes šnekėsim ir vėluosim su statybomis, tai tuo daugiau statybos brangsta“, – aiškina L. Maskaliovienė.

Šiaurės–Baltijos jūrų koridoriaus koordinatorė Catherine Trautmann patvirtina, statybinių medžiagų ir darbų brangimas gali paveikti biudžetą.

„Kiek, negalime dabar pasakyti. Laukiame, kai 2023-iais metais turėsime duomenų iš kaštų ir naudos analizės. Dabar Baltijos šalys turi naudoti tuos pinigus, kuriuos turi, ir po to diskutuosime apie biudžeto pokyčius“, – sako Šiaurės–Baltijos jūrų koridoriaus koordinatorė.

Praėjusio amžiaus 9-ajame dešimtmetyje gimė idėja atstatyti tiesioginį geležinkelių susisiekimą su Vakarų Europa. Europinė vėžė nuo Lietuvos ir Lenkijos sienos iki Kauno nutiesta tik 2015 metais, šįmet ji pasiekė Kauno intermodalinį terminalą ir dabar vėže važiuoja krovininiai traukiniai.

Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt