Eismas

2021.09.22 20:46

Amžiaus projektas „Rail Baltica“: nuo pirmos idėjos pasikeitė 13 ministrų, milijardinės sąmatos auga, kelionės traukiniais netrumpėja

Giedrius Vitkauskas, LRT TV naujienų tarnyba, LRT.lt2021.09.22 20:46

Amžiaus projektu vadinamas „Rail Baltica“ projektas turėtų būti baigtas per 5-erius metus. Pirmoji idėja ir vizija iškelta dar 1991-aisiais. Bet kol kas auga tik milijardinės sąmatos, o kelionės traukiniais netrumpėja. Po trisdešimties metų apie projektą vis dar daugiau kalbama, nei daroma. Per šį laiką pasikeitė 13 susisiekimo ministrų, žadėjusių sujungti Lietuvą su Vakarų Europa kuo greičiau. 

Pirmą kartą apie būtinybę Baltijos šalims turėti bendrą vėžę su Vakarų Europa užsiminta dar 1991-aisias, o pirmoji koncepcija pristatyta po kelerių metų, kai Europoje jau buvo greiti ir modernūs traukiniai, atidarytas Britaniją su žemynu sujungęs tunelis „Eurostar“.

Bet daugiau nei dešimtmetį apie „Rail Baltica“ projektą daugiausia kalbėjo tik politikai: pasirašyta keletas memorandumų, ketinimų deklaracijų, kol 2004 m. po sunkių derybų projektas pripažintas vienu iš prioritetinių Europos Sąjungoje.

Milijardinės sąmatos auga, kelionės traukiniais netrumpėja: ar 13 ministrui pavyks užbaigti „Rail Baltica“ projektą?

Bet dar net nepradėjus projektavimo darbų prasidėjo pirmieji ginčai, pro kuriuos miestus tiesti vėžę.

„Klausimas yra svarbus ir bus išnagrinėtas Vyriausybės posėdyje. Yra numatytas bendra tvarka šio klausimo nagrinėjimo ir, kaip ir visus transporto klausimus, atidžiai išanalizuosim“, – tada 2004 metais kalbėjo tuometinis ministras pirmininkas Algirdas Brazauskas.

2009 m. projektui iškilo grėsmė, kai lenkai jį sustabdė, o latviai dėl ekonominės krizės atidėjo.

„Iš tiesų gavau patikinimą, kad Lietuvos interesai, Lietuvos pozicija bus palaikoma ir tas projektas bus palaikomas Europos Komisijoje“, – 2009-aisiais kalbėjo prezidentė Dalia Grybauskaitė.

Kritikos dėl projekto vilkinimo sulaukė ir Lietuva. Bet pirmieji pirmojo etapo darbai vis tik prasidėjo 2010 metais.

Tada planuota vėžę nuo Lenkijos iki Kauno nutiesti per trejus metus. Bet po metų vėl susiginčyta, ar ji turi aplenkti Marijampolę.

„Tai jeigu mes pasiduotumėm tokiems spaudimams, tai reikštų, kad projektas truktų ilgiau ir kainuotų daugiau ir aš, kaip ministras, nesiruošiu tokiems spaudimams pasiduoti“, – kalbėjo tuometinis susisiekimo ministras Eligijus Masiulis.

Pagal to meto Vyriausybės planą, vėžė po patikslinimų Kauną turėjo pasiekti 2015-aisiais, už 850 milijonų litų arba 250 mln. eurų. Bet iki šiol toliausiai į Rytus nutolęs Europos geležinkelių sistemos taškas atidarytas – šiemet, baigus intermodalinį terminalą.

„Mūsų planas jau metų pabaigoje padidinti, tikiu, kad ateityje galėtume 8 traukinius per parą aptarnauti šitame terminale“, – šią vasarą kalbėjo „Lietuvos geležinkelių“ generalinis direktorius Mantas Bartuška.

Vos atidarius atkarpą, jau planuojama jos rekonstrukcija, už kone milijardą eurų, nes, aiškėja, ji neatitinka „Rail Baltica“ reikalavimų, pagal kuriuos krovininiai traukiniai turi važiuoti iki 120 km, keleiviniai – 240 km per valandą greičiu.

Bet daugiausia ginčų būta dėl visos atkarpos iki Talino. Ilgai nesutarta, ar reikia vėžės iki Vilniaus, kas už ją mokės, „Rail Baltica 2“ eis per Panevėžį ar Šiaulius.

„Mano manymu, keitinėjimai studijų arba kelių keitimas, arba kelių krypčių keitimas – tai vėl iššaukia diskusijas, kurios nereikalingos ir stabdo projektų savailaikį įgyvendinimą“, – 2013-ųjų gruodį sakė tuometinis premjeras Algirdas Butkevičius.

„Šiuo metu ginčas vyksta dėl Vilniaus, kaip bendrosios projekto dalies, atitinkamai partneriai nenori diskutuoti, nes jų Ryga ir atitinkami uostai – bandoma pritraukti ir jie skaito, kad jų sprendimas labai teisėtas, o mūsų Vilniaus atsiradimas projekte laikomas kaip toks diskusinis“, – 2013 m. sakė tuometinis susisiekimo ministras Rimantas Sinkevičius.

Dar ilgiau ginčytasi dėl bendros Baltijos valstybių įmonės, kas ją turi valdyti.

Bet kai Europos Komisija prieš 5 metus dar kartą pagrasino neskirti finansavimo, po kilusio skandalo iš posto pasitraukė ilgus metus „Lietuvos geležinkeliams“ vadovavęs Stasys Dailydka.

„Tai didele dalimi priklauso ir priežastis yra – mūsų taip vadinama valstybė valstybėje, geležinkeliai Lietuvos. Ir ne atskirai įmonei užsakinėti muziką ir diktuoti valstybei, kaip ji turėtų elgtis, o būtent dabar mes matome, kad „Lietuvos geležinkeliai“ diktuoja vienai ar kitai Vyriausybei ir sabotuoja realiai šio projekto greitį ir įgyvendinimą“, – 2016-ųjų spalį kalbėjo D. Grybauskaitė.

Baltijos šalims baigus ginčus prieš kelerius metus imtasi realiai projektuoti, o darbus planuota pradėti 2020 m.

„Tai bus visiškai nauja infrastruktūra, kuria mes galėsime keliauti kaip Vakarų Europoje – per dvi valandas nuo Vilniaus iki Rygos, dar per pusantros valandos nuo Rygos iki Talino ar per 3,5 valandos nuo Vilniaus iki Talino“, – 2019 m. gegužę sakė „RB Rail“ valdybos narys Ignas Degutis.

Dabar, pasak susisiekimo ministro Mariaus Skuodžio, projektą nuo Lietuvos iki Estijos žadama baigti 2026–2027 metais.

Antradienį tris sostines sujungė specialus traukinio maršrutas. Juo vyko visų trijų Baltijos šalių susisiekimo ministrai.

„Baltijos šalis, taip pat ir kaimynines Lenkiją ir Suomiją vienijantis strateginis projektas „Rail Baltica“ neabejotinai pakeis ne tik Lietuvos, bet ir Latvijos, Estijos transporto sistemas, suteiks naujų galimybių gyventojams ir šalių ekonomikoms. Vis dėlto iki tol tiesiog būtina išnaudoti esamą infrastruktūros tinklą, užtikrinant reguliarius keleivinių traukinių maršrutus tarp Baltijos šalių sostinių. Esu įsitikinęs, kad tęsime sėkmingą ir abipuse nauda grįstą dialogą“, – antradienį sakė susisiekimo ministras.

Kaip pasikeistų susisiekimas įgyvendinus projektą:

Pasak M. Skuodžio, šiemet atidarius Kauno intermodalinį terminalą, europinio standarto bėgiais Lietuvą jau gali pasiekti krovininiai traukiniai. Reguliaraus keleivių susisiekimo traukiniu „Vilnius–Ryga“ plėtra savo ruožtu, anot ministro, duotų dvigubą grąžą – patogų atvykimą turistams, be to, 950 t per metus mažėtų į aplinką išmetamo CO2 emisija. Ministro teigimu, svarstytina ir tokio traukinio maršruto pratęsimo iki Talino galimybė.

Nuo kitų metų vidurio Vilnių ir Varšuvą taip pat turėtų sujungti tiesioginis traukinio maršrutas. Apie tai su Lenkijos infrastruktūros ministru Andrzejumi Adamczyku sutarė neseniai Lenkijoje viešėjęs M. Skuodis.

Trečiadienį Kauno geležinkelio stotyje susitiko iš Lisabonos ir Talino atvykę traukiniai, taip siekiant pažymėti Europos ir Baltijos šalių geležinkelių integraciją nutiesus „Rail Baltica“.

Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt