Eismas

2021.07.11 18:16

Briuselio tikslas – nė vienos mirties keliuose: nuo metų pradžios kone visame mieste greitis 30 km/val.

Mindaugas Laukagalis, Justina Ilkevičiūtė, LRT.lt iš Briuselio2021.07.11 18:16

Vietoje 50 km/val. mieste – 30 km/val. Briuselis šiais metais ėmėsi eksperimento ir daugumoje miesto gatvių apribojo leistiną greitį. Miesto valdžia sako, kad kol kas rezultatai džiugina – sumažėjo vidutinis greitis, fiksuojama mažiau eismo įvykių.

Vieni Briuselio gyventojai sveikino pokyčius, kiti sakė jų nė nepastebėję. O Lietuvoje veikiančios vairavimo mokyklos direktorius teigia, kad per greičio viršijimo problemą spręsti ne taip paprasta – neužtenka vien pastatyti ženklą, reikia keisti vairuotojų požiūrį.

Ar Briuselio eksperimentas sumažinti leistiną važiavimo greitį iki 30 km/val. prigytų Lietuvos keliuose?

18 metų Lietuvoje galiojantis status quo

2003 m. Lietuvoje įsigaliojo naujas leistinas greitis miestuose – 50 km/val. vietoje iki tol buvusių 60 km/val. BNS tuomet rašė, kad imtis šio pokyčio Vyriausybę paskatino sociologinė apklausa – 52 proc. respondentų sakė, kad gyvenvietėse didžiausias leistinas greitis turi būti sumažintas.

Visgi 45 proc. apklaustųjų teigė, kad to daryti nereikia – gatvėse ir toliau turi galioti 60 km/val. leistinas greitis. Ekspertai tikėjosi, kad tai pagerins eismo saugumo situaciją. Skaičiuota, kad Lietuvoje rizika patekti į avariją yra kelis kartus didesnė nei, pavyzdžiui, Skandinavijos šalyse.

Tačiau į 18 m. galiojantį status quo pastaruoju metu kėsinasi naujos urbanistikos tendencijos. Vakarų Europoje gatvės tampa vis siauresnės, važiuojamąją kelio dalį užima dviračių takai ir laisvalaikio erdvės. Tai reiškia ne tik papildomus gulinčius policininkus ir kitas saugumo priemones, bet dažnai – ir mažėjantį didžiausią leistiną greitį.

Teigia, kad eksperimentas pasiteisino

Briuselis 2021 m. pradžioje daugumoje miesto gatvių sumažino leistiną greitį nuo 50 km/val. iki 30 km/val. Naujos taisyklės įsigaliojo daugiausiai vidinėse gyvenamųjų rajonų gatvėse, kur vis daugėja dviratininkų ir paspirtukininkų.

„Mes turime tikslą turėti nulį eismo dalyvių mirčių iki 2030 metų. Pastebėjome, kad Briuselio keliuose miršta gana daug žmonių. Daugiausiai tai susiję su automobilių greičiu. Eismo įvykis, kuris įvyksta važiuojant 50–60 km/val. greičiu, yra daug pavojingesnis, nei važiuojant 30 km/val. greičiu“, – LRT sako Briuselio regiono mobilumo ministrės patarėjas Pieterjanas Desmetas.

Anot jo, kasmet per nelaimingus atsitikimus Briuselio keliuose miršta keliolika žmonių. Lietuvoje ši statistika – ne ką pozityvesnė. Statistikos departamento pateiktais duomenimis, Vilniuje 2019 m. (naujausi turimi duomenys) eismo įvykių metu žuvo 21 žmogus, Kaune – 13, Klaipėdoje – 5.

„Dar per anksti kalbėti apie aiškiai matomą mirčių sumažėjimą. Mes matome mažėjimą, bet tiksliai pamatuoti bus galima po 2–3 metų“, – teigia P. Desmetas.

Tačiau teigiami pokyčiai, teigia ministrės patarėjas, matomi jau dabar. Eismą stebinčių kamerų surinkta informacija rodo, kad vidutinis greitis sumažėjo visose gatvėse. Skaičiuojama, kad vienose gatvėse gyventojai važiuoja 7 proc. lėčiau, tačiau kai kur – ir iki 19 proc.

Pirmąjį 2021 m. ketvirtį Belgijos sostinės keliuose įvyko 635 eismo įvykiai. Tai – penktadaliu mažiau nei pirmąjį 2020 m. ketvirtį, kai įvyko 814 avarijų. Lyginant su antru 2020 m. ketvirčiu – kai Belgijoje jau buvo paskelbtas karantinas, – matomas 10 proc. mažėjimas.

„Manau, kad pokytis įvyko gana paprastai, nes vairuotojai važiuoja lėčiau ir tai nereiškia, kad jų kelionė pailgėjo, nes jie nebeturi tiek daug stabdyti. Mes matome, kad eismas mieste vyksta daug paprasčiau ir vairuotojai laikosi taisyklių“, – LRT žurnalistams Briuselyje teigia P. Desmetas.

Pašnekovas teigia, kad lėtesnis greitis reiškia ir mažiau streso vairuotojams – jie mažiau skuba. Mažesnis leistinas greitis Briuselyje derinamas su kitomis priemonėmis, tokiomis kaip lygiavertės sankryžos, kai nė vienas kelias nėra pagrindinis.

Taip pat veikia daug greičio matuoklių. Iki liepos policija į pažeidimus žiūrėjo atlaidžiau, tačiau dabar žada siųsti įspėjimus ir baudas greitį viršijantiems vairuotojams.

Kai kurie gyventojai net nepastebėjo

Vieni LRT kalbinti Briuselio gyventojai teigia, kad įvedus naujas taisykles, eismo situacija pagerėjo.

„Galbūt kai kuriose miesto vietose dviratininkams dabar saugiau. Taip pat manau, kad ir pėstiesiems dabar geriau. Jaučiu, kad sumažėjo ir tarša, bet nežinau, ar tai – tiesa“, – sako gatvėje sutikta dviratininkė.

Kiti aiškina didelių pokyčių nepastebėję: „Apie ribojimus niekur nepraneša, tik keliose gatvėse, kaip šioje. Didelių pokyčių nepastebėjau.“

„Kartais net nežinau, kad greitis yra 30, nes visada važiuoju 40–50 km/val. greičiu – kaip esu įpratusi“, – teigia centrinėje miesto dalyje dažnai automobilį vairuojanti moteris.

Ar pasiteisintų Lietuvoje?

Draudimo bendrovių ir policijos duomenimis, dažniausia tragiškų avarijų priežastimi išlieka nesaugus greitis. Visgi vairavimo mokyklos „ARV-Auto“ direktorius Valdas Šlepikas kviečia žvelgti plačiau – esą didele problema išlieka gyventojų požiūris į eismo ribojimus.

„Visuomenėje gimsta anekdotai. Tarkime, ženklas „žvėrys“ – jis statomas tam, čia daugiau anekdotinė situacija, – kad valdininkas būtų ramus, kad jis ėmėsi priemonių, vairuotoją perspėjo, o vairuotojas kaltas. Vairuotojas visada kaltas. Aš tokią pat tendenciją įžiūriu ir su greičio ribojimo ženklais“, – sako V. Šlepikas.

Visuomenėje gimsta anekdotai. Tarkime, ženklas „žvėrys“ – jis statomas tam, čia daugiau anekdotinė situacija, – kad valdininkas būtų ramus, kad jis ėmėsi priemonių, vairuotoją perspėjo, o vairuotojas kaltas. Vairuotojas visada kaltas. Aš tokią pat tendenciją įžiūriu ir su greičio ribojimo ženklais.

Pasak jo, Lietuvoje nėra vieningos ir aiškios sistemos, kaip nustatomas leistinas greitis keliuose. Kaip teigia pašnekovas, vairuotojams kai kurie draudimai atrodo nelogiški, todėl ilgainiui kelio ženklai pradedami ignoruoti.

„Visąlaik kiekvienoje vietoje greitis turi būti tinkamas. Jeigu tinkamai parinktas, manau, kad atsirastų ir tarp vairuotojų pasitikėjimas, kad jeigu apribojo – tikrai apribojo. Ne taip, kad pastatė ženklą „50“ – gerai, sumažinau greitį, bet po to vis tiek tas ženklas dar 2 km galioja. Koks vairuotojo pasitikėjimas? Nieks nepamirksėjo, nieks nestovi – gazas iki dugno. Vienoje vietoje be reikalo pastatė, kitoje ir toliau vystosi nepasitikėjimas“, – teigia V. Šlepikas.

Pašnekovas teigia, kad mažesnis nei 50 km/h leistinas greitis gyvenvietėse – Vakarų Europoje ne naujiena. Tokia praktika taikoma Vokietijos, Prancūzijos ir kitų šalių miestuose.

Anot V. Šlepiko, Lietuvoje kai kuriose vietose taip pat greitis galėtų ribojamas labiau nei šiuo metu. Tačiau vien ženklo pastatyti nepakanka – turi būti išvystytas aplink esanti infrastruktūra ir užtikrinta, kad gatvė skirta vietiniams gyventojams, ne tranzitui.

„Tarkim, Kaune Žaliakalnis. Ten tikrai galime sustatyti tuos ženklus, padaryti zoną „30“, lygiareikšmes sankryžas. Yra ir daugiau infrastuktūros sprendimų, kad ta gatve negalėtų niekas tranzitu pravažiuoti. Yra būdų, bet tam turi būti alternatyvus gatvių tinklas“, – teigia V. Šlepikas.

Tačiau, pasak jo, Lietuvoje yra apstu vietų, kur greitis galėtų būti – atvirkščiai – didinamas.

„Požiūris turi būti sisteminis. Reikia gerai apgalvoti, kurioje vietoje reikia riboti, bet galbūt – visi bijo šio dalyko – galbūt vietomis reiktų padidinti tą greitį. Įrengiant pakankamai gerą kelią, saugų. Taip, kažkas visada gali įvykti“, – teigia vairavimo mokyklos direktorius.

Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt.