Vis daugiau Europos šalių įveda transporto priemonių su vidaus degimo varikliais apribojimus centrinėse didžiausių miestų teritorijose. Griežtėjant europiniams taršos reikalavimams ir augant gyventojų spaudimui šie suvaržymai neišvengiamai pasieks ir Baltijos šalių didmiesčius, skelbiama pranešime žiniasklaidai.
Reikalingi dideli transporto parko pokyčiai
Miestai nurodo įvairius ekologinių apribojimų būdus ir to priežastis. Dalies reljefas yra specifinis, nulemia prastą centrinės miesto dalies oro kaitą, kitų merijos atsiklausė gyventojų, treti prisideda prie bendro šalies taršos mažinimo ir siekio atitikti Europos Komisijos (EK) reikalavimus, kurie netolimoje ateityje turėtų nuosekliai griežtėti.
Apribojimai tankiai urbanizuotose vietovėse pritaikomi tiek konkrečiai vidaus degimo varikliais varomam transportui, tiek atskirai dyzeliniams automobiliams. Norvegija, Belgija, Nyderlandai, Švedija, Danija, Didžioji Britanija, Indija, Prancūzija, Kanada, Ispanija ar JAV Kalifornijos valstija jau paskelbė konkrečias datas, kada savo teritorijoje iš dalies ar visiškai uždraus pardavinėti naujus automobilius su vidaus degimo varikliais.
Megapoliai Londonas, Roma ar Amsterdamas, pavyzdžiui, numatė tai padaryti iki 2030-ųjų.
EK skaičiuoja, kad vien automobilių išmetamas CO2 bendrame transporto taršos debesyje sudaro 73,3 proc. Europos Sąjungos (ES) strateginiuose dokumentuose numatyta 2025 metais automobilių ir furgonų CO2 emisijas mažinti 15 proc., o 2030-aisiais – 31 proc., palyginti su rodikliais, kurie bus pasiekti šiemet.
Tokiems skaičiams užtikrinti reikalingi nemenki gyventojų ir verslo transporto parkų pokyčiai. Kalbant apie nuolat miestuose zujančių kurjerių kompanijas, pirmosios transformacijos jau dabar vyksta ir mūsų šalyje. Štai „DPD Lietuva“ neseniai žiniasklaidoje atskleidė šiemet Vilniuje planuojanti keisti visus dyzelinius furgonus į elektrinius.
Komercinį transportą aktyviai naudojančių įmonių poveikis rinkai bus neabejotinas, kadangi siuntų ir elektroninės prekybos sektorių apimtys žvitriai auga, o tai reiškia, kad transportas intensyviau dirba ir greičiau dėvisi, todėl ateina laikas naujiems automobiliams. Vystantis elektroninės komercijos sektoriui atsiranda naujų įmonių, kurioms reikia analogiško transporto.
Gamintojų pagalba – jau dabar
Anot bendrovės „Sixt Lietuva“ pardavimo vadovo Valdo Stanislovaičio, ir mūsų šalies neišvengiamai laukia panašus į kitų ES valstybių tvarkas scenarijus, tik jis turėtų būti vykdomas keliais etapais. Iš pradžių būtų ribojama pačioms taršiausioms ir seniausių standartų variklius turinčioms transporto priemonėms patekti į tankiausias miestų teritorijas, o vėliau pereiti bent iki „Euro 5“ standarto ir t. t.
„Kadangi Europą vejamės gana greitai, mūsų šalyje toks procesas, tikėtina, atsiliktų maždaug 5 metais. Tarkim, vokiečiai numatę iki 2030 metų visiškai iš miestų pašalinti labai taršų transportą, Lietuvoje tai galėtų įvykti 2035 metais. O tai reiškia, kad dar yra 14 metų, per kuriuos elektros pavaros technologijos ištobulės tiek, kad jų siūlomas ekonominis efektas bus ne ką menkesnis nei ekologinis“, – pastebi V. Stanislovaitis.
Elektriniai komercinio transporto modeliai verslą domina ir dabar. Vis daugiau bendrą automobilio nuosavybės kainą skaičiuojančių verslo atstovų mato, kad tinkamai įdarbintas elektrinis transportas labai taupo: galima įkrauti naktimis pigesne elektros energija, reikia mažiau prižiūrėti, bankai siūlo palankesnes finansavimo sąlygas, be to, elektromobilio pavara itin tinkama mieste, nes leidžia sutaupyti važiavimo laiko.
Todėl miestuose dirbantiems verslams į pagalbą skuba ir automobilių gamintojai, vis labiau elektrifikuodami komercinio transporto arsenalą. Štai „Citroën“, „Nissan“, „Volkswagen“ ir kiti gamintojai jau ir Lietuvoje siūlo elektrines populiariausių furgonų versijas, o Prancūzijos gamintojas žengė dar toliau, pristatydamas „ë-Jumpy“, „ë-Jumper“ ir „ë-Berlingo“ su visiškai elektrinėmis pavaromis.
Šie elektromobiliai sukurti naudojant platformą, kuri numatyta skirtingais energijos šaltiniais varomiems modeliams gaminti. Dėl tokio universalumo elektra varomi komerciniai automobiliai praktinėmis savybėmis nenusileidžia benzininiams ar dyzeliniams analogams, tačiau turi leidimą patekti į visas teritorijas.
Elektrinę šių modelių pavarą sudaro 100 kW (136 AG) galią ir 260 Nm sukimo momentą pasiekiantis variklis, kuriam energija tiekiama iš 50 arba 75 kWh talpos baterijos, užtikrinančios 230–330 vienu įkrovimu nuvažiuojamų kilometrų (pagal WLTP metodiką).
Ypač svarbu tai, kad bateriją galima įkrauti 100 kW galia, o tai reiškia, kad 80 proc. akumuliatoriaus pagal talpą įkraunama per 30–45 min., o tai leis vėl nuvažiuoti 184–264 km.
Skirtingo transporto sinergija
Skirtingi vidaus degimo ar tik dyzelinių variklių automobilių apribojimai jau šiuo metu galioja 12 Europos valstybių. Iš jų labiausiai išsiskiria Vokietija – 47 teritorijose veikia vienokie ar kitokie apribojimai.
Apribojimų teritorijose taikomi įvairūs draudimai: nuo leidžiančių įvažiuoti mažiau taršiu transportu iki tik elektra varomiems automobiliams draugiškų erdvių arba zonų, į kurias įvažiuojant transportu su vidaus degimo varikliu reikia sumokėti gana didelį mokestį.
V. Stanislovaičio pastebėjimu, todėl jau dabar Senojo žemyno šalyse galima aptikti miestų, kuriuose dirbančios įmonės vienoje tiekimo grandinėje naudojasi skirtingais energijos šaltiniais varomais automobiliais.
„Didesniais automobiliais privežami kroviniai į paskirstymo taškus, iš jų toliau zuja mažesni modeliai, kurie gali būti elektriniai. Esu matęs net senamiesčio gatves tvarkančių tokių automobiliukų“, – sako specialistas.
Pirmosiomis kovo dienomis EK paskelbė naujo „Euro 7“ taršos standarto (kuris, kaip manoma, bus paskutinis toks įvestas išmetamųjų dujų reguliavimo dokumentas, nustatysiantis netaršių automobilių dominavimą) siūlymus. Šiuo standartu planuojama užtikrinti taisykles, kuriomis vadovaujantis kiekvienas rinkoje pasirodęs automobilis išliktų netaršus visą naudojimo ciklą ir kurios leistų efektyviai įgyvendinti ES žaliosios politikos siekius.
Komentuodamas pasiūlymą, atsakingas už klimato politiką EK vicepirmininkas Fransas Timmermansas pabrėžė, kad automobilių pramonė turi judėti elektros baterijų naudojimo lengvajam ir vandenilio sunkiajam transportui link ir „negalime laukti iki 2029-ųjų“.
Galutiniai „Euro 7“ standarto pasiūlymai bus pristatyti Europos Parlamentui svarstyti šių metų pabaigoje, o įsigalioti turėtų apie 2025-uosius.
„Bet kokiu atveju tai yra visos ES politika, tad ją turėsime ir mes vykdyti. Tik, manau, be pereinamojo periodo tai neįvyks, o verslas visuomet apskaičiuos, kas labiausiai apsimoka, ir rinksis“, – teigia V. Stanislovaitis.
