Po ilgo laiko be pokyčių – keičiasi taisyklės keliaujant traukiniais. Europos Sąjunga priėmė galutinį sprendimą dėl platesnių teisių keleiviams, todėl, traukiniui vėluojant, keleiviai turės daugiau galimybių reikalauti kompensacijų, o taikomi principai bus panašūs kaip ir lėktuvais skrendantiems keleiviams.
Šis sprendimas yra galutinis, todėl šalims narėms tereiks per dvejus metus teisės akto nuostatas perkelti į nacionalinę teisę. LRT trumpai apžvelgia, kas keičiasi ir kas aktualu kelionėms besirenkantiems traukinius.
Traukinys vėluoja – ko galima tikėtis šiandien
Šiuo metu, jeigu traukinys pavėluoja daugiau nei valandą, keleivis gali atšaukti savo planus ir paprašyti traukinių kompanijos grąžinti už bilietą sumokėtus pinigus. Taip pat keleivis gali būti nuvežtas į galutinį kelionės tikslą panašiomis sąlygomis.
Vis dėlto gali taip nutikti, kad keleivis buvo įsigijęs bilietą vykti pirmąja klase, o, taip atsitikus, jam gali tekti keliauti antrąja klase. Šiuo metu priimtame teisės akte nurodoma, kad, įvykus tokiam atvejui, keleiviui turės bus pasiūlyta keliauti ta pačia klase, nebent visiškai nėra galimybės to padaryti.
Jeigu atvykti į galutinį kelionės tikslą traukinys vėluoja daugiau nei valandą, keleivis turi teisę gauti maisto ir gaivinamųjų gėrimų, o prireikus – ir būti apgyvendintas, jei situacija to reikalauja.
Jeigu traukinys vėluoja iki 2 valandų, tačiau keleivis vis tiek tęsia kelionę, jis gali gauti 25 proc. bilieto kainos siekiančią kompensaciją, o jei daugiau kaip 2 valandas – 50 proc. bilieto kainos kompensaciją. Kompensacija nepriklauso tiems keleiviams, kurie nusprendė išvis nevykti traukiniu ir panoro susigrąžinti pinigus už kelionę arba apie vėlavimą buvo informuoti dar prieš pirkdami bilietą.
Nauja 100 minučių taisyklė
Naujosios taisyklės išlieka panašios, tačiau yra ir svarbių pakeitimų. Nuspręsta, kad jei traukinys vėluos daugiau nei 100 minučių, bendrovė privalės kuo greičiau nukreipti keleivius geriausiais alternatyviais maršrutais, panašiai kaip ir skrydžių atveju.
Jei traukinių operatorius per tą laiką nebus klientui pasiūlęs jokios alternatyvos, keleivis pats galės savarankiškai tęsti kelionę su kita geležinkelio bendrove ar rinktis kelionę autobusu ir vėliau pateikti patirtų sąnaudų įrodymus geležinkelių bendrovei, o ji privalės jas kompensuoti. Pabrėžiama, kad keleiviui bus grąžinamos būtinos ir tinkamai pagrįstos išlaidos. Pavyzdžiui, jei 100 minučių traukinio nesulaukia į ilgesnę kelionę išsiruošęs keleivis, jis negalės įsigyti skrydžio lėktuvu bilieto ir vėliau prašyti kompensuoti jo kainą.
Visi pinigai ar kompensacijos turėtų būti išmokami ne vėliau kaip per 30 dienų nuo kreipimosi. Kompensacija gali būti išmokėta čekiais arba pakeista kitomis paslaugomis, tačiau tik jei keleivis sutinka tuos čekius ir paslaugas priimti.
Geležinkelio įmonės gali nustatyti minimalią sumą, už kurią mažesnės kompensacijos nebus išmokamos. Nustatyta, kad ši minimali suma negali būti didesnė kaip 4 EUR už bilietą.
Kaip ir dabar, įmonė neturėtų būti įpareigota mokėti kompensacijos, jeigu ji gali įrodyti, kad traukiniai vėlavo dėl ypatingų aplinkybių, pavyzdžiui, ekstremalių oro sąlygų arba didelių stichinių nelaimių, kurios būtų pavojingos traukinių eismui, taip pat ant bėgių pasirodžius pašaliniams asmenims ir dėl to sustabdžius traukinį.
Tačiau pažymėtina, kad orų trikdžiai turėtų prilygti ypatingajai situacijai ir skirtis nuo įprastų tuo metų laiku oro sąlygų. Svarbu ir tai, kad geležinkelio įmonė neturėtų mokėti kompensacijų, jei traukinio vėlavimo priežastis buvo didelė visuomenės sveikatos krizė, kaip antai pandemija. Vis dėlto jei streikuoja traukinių arba už geležinkelių infrastruktūrą atsakingų bendrovių darbuotojai, kompensacija keleiviams turėtų priklausyti.
Jungtinis bilietas kaip skrydžiuose
Dar vienas labai svarbus pokytis – geležinkelių bendrovės bus įpareigotos parduoti keleiviui jungtinį bilietą su persėdimu iki galutinio kelionės taško, jei visus šios atkarpos reisus vykdo viena ta pati bendrovė, įskaitant ir patronuojamąsias įmones.
Taigi, jei jungtinį bilietą įsigijęs keleivis ne dėl savo kaltės vėluoja persėsti į jungiamąjį reisą, jis turi teisę baigti kelionę kitu traukiniu, o jei į savo galutinį tikslą atvyksta pavėlavęs valandą – reikalauti kompensacijos.
Visi keleiviai turės būti perspėti, kad jų perkamas bilietas nėra jungtinis, jei jų pasirinktą maršrutą su persėdimais sudaro skirtingų traukinių kompanijų bilietai. Jeigu keleivis nebuvo perspėtas, o jis vėluoja persėsti į kitą traukinį, bilieto pardavėjas jam turės ne tik grąžinti bilieto kainą, bet ir išmokėti 75 proc. bilieto kainos dydžio kompensaciją.
Neįgalieji apie būsimą kelionę galės pranešti vėliau
Naujasis teisės aktas taip pat kiek pagerina neįgaliųjų teises, nes trumpinamas laikas, kada apie būsimos kelionės planus neįgalus asmuo, kuriam reikia pagalbos, turės informuoti traukinių operatorių. Šis pranešimas reikalingas, kad kelionės dieną neįgaliajam būtų suteikta visa reikalinga pagalba, o juo tinkamai pasirūpintų bendrovės personalas.
Naujasis aktas apibrėžia, kad neįgalieji apie būsimą kelionę galės pranešti likus 24 valandoms iki kelionės. Šiuo metu neįgalieji apie būsimą kelionę traukiniu turėjo pranešti iki jos likus 48 valandoms. Tačiau reglamente taip pat pažymima, kad šalys narės gali pasinaudoti pereinamuoju laikotarpiu ir iš pradžių sutrumpinti šį laiką iki 36 valandų, kol vėliausiai 2026 metais jis privalės siekti 24 valandas.
Geležinkelio įmonės ir stoties valdytojai privalės užtikrinti, kad visiems darbuotojams, įskaitant ir naujai įdarbintus darbuotojus, kurie vykdydami savo įprastines pareigas padeda, būtų rengiami mokymai, kaip aptarnauti neįgaliuosius ir riboto judumo asmenis.
Privalomos vietos dviračiams
Dar viena nuostata itin aktuali dviratininkams, nors įvairios dviratininkus vienijančios asociacijos pasigedo ambicingesnių skaičių. Vežėjai turės užtikrinti kuo geresnes sąlygas derinti keliones dviračiais ir traukiniais. Priklausomai nuo traukinio dydžio, vežėjai turės užtikrinti tam tikrą vietų dviračiams skaičių.
Pagal naująjį teisės aktą, traukinių bendrovės privalės užtikrinti, kad kiekviename traukinyje būtų mažiausiai keturios vietos dviračiams. Mažesnis vietų dviračiams skaičius galės būti nebent tada, kai tai pateisinama aplinkybėmis, pavyzdžiui, žiemą, kai poreikis vežtis dviračius sumažėja.
Nors prieš tai aprašytos nuostatos įsigalios po dvejų metų, būtent šiai nuostatai įgyvendinti vežėjams duota dvigubai daugiau laiko – tą kompanijos privalės įgyvendinti per ketverius metus.
