Ilgiausia Lietuvos dviračių trasa pajūryje tapo dešimtmečių sopuliu ne tik dviratininkams, bet ir savivaldybėms, o nuo praėjusių metų atsidūrė po Lietuvos automobilių kelių direkcijos (LAKD) sparnu. Dangos kokybė – apverktina, o kur paklotas naujas asfaltas – pasigendama švaros ir tvarkos. Atvykusių užsieniečių kelionės dviračiais neretai baigiasi ligoninėje, o apie problemas prabilę dviračių entuziastai maitinami pažadais.
„Šioje trasoje yra sutvarkytų ruožų, tačiau problema kita – jie nėra valomi. Rudenį, kai prikrinta lapų, dviračių takas tampa čiuožykla. Atvykę užsieniečiai vieną dieną pasiima dviračius, išvyksta pasivažinėti, griūva, patiria traumą ir po kelių dienų išeina iš ligoninės“, – apie dviračių trasos negandas LRT.lt pasakoja Lietuvos dviratininkų bendrijos atstovas Saulius Ružinskas.
Lietuvos automobilių kelių direkcija 2019-ųjų rugsėjį perėmė patikėjimo teise valdyti dviračių taką Smiltynė–Nida. Žadama, kad šis takas bus tvarkomas pasirašius bendradarbiavimo sutartį su Neringos miesto savivaldybe.

Šių metų birželio mėnesį Kelių direkcija teikė raštą kartu su prieš tai siųstu (2019-12-18) bendradarbiavimo projektu Klaipėdos miesto savivaldybei pasirašyti bendradarbiavimo sutartį ir pateikti savivaldybės tarybos sprendimą dėl tako Smiltynė–Nida ruožo, esančio Klaipėdos mieste, perėmimo.
Kelių direkcijos Tarptautinių ir viešųjų ryšių skyriaus komunikacijos vadybininko Evaldo Tamariūno teigimu, iki šiol nė iš vienos savivaldybės direkcija negavo pasirašytų bendradarbiavimo sutarčių ir atsakymų dėl šių sutarčių suderinimo, todėl darbų pradžia stringa.
Bandė pradanginti dviračių taką
Tačiau S. Ružinskui sunku tikėtis, kad Lietuva turės patogią ir tinkamai prižiūrimą dviračių trasą pajūryje. Anot jo, Kelių direkcija nuo nepriklausomybės atkūrimo dviratininkams beveik neskyrė dėmesio, jų požiūris į dviratininkus, jo teigimu, taip pat varo į neviltį.
„Sunku tikėti pažadais, kai suvoki, kad institucija bandė teisiškai pradanginti dviračių taką. Kelių direkcija yra visiškas stabdis ir yra visapusiškai nusistačiusi prieš dviratininkų gerovę. Nesupratingumą šiuo klausimu rodo ir tai, kad norima pradėti rekonstrukciją nuo Klaipėdos, o ne nuo Pervalkos, kur situacija pati prasčiausia“, – sako dviratininkų bendrijos atstovas.

Tačiau planai kol kas lieka planais, nes LAKD bendradarbiavimas su savivaldybėmis stringa. Kaip teigia Neringos savivaldybės atstovė Sandra Vaišvilaitė, bendradarbiavimo sutartį iš Kelių direkcijos savivaldybė gavo, tačiau bendradarbiavimui turi pritarti taryba.
Sutvarkyti taką planuojama iki 2023 metų
Savivaldybės atstovė pabrėžia, kad jau bene dešimtmetį bandoma išspręsti dviračių trasos klausimą. Neringos savivaldybė buvo išreiškusi norą perimti dviračių taką savo globon, metų metus vyko diskusijos su LAKD ir Susisiekimo ministerijos atstovais, tačiau viskas baigėsi tuo, kad takas „dingo“, nes jį patikėjimo teise valdė nebeegzistuojanti valstybės įmonė „Klaipėdos regiono keliai“.
Tako valdymą perėmus LAKD tikimasi, kad projektiniai pasiūlymai bus teikiami kitąmet.
„Dviračių tako Smiltynė–Nida kapitalinio remonto kaina paaiškės parengus techninį darbų projektą, kurį planuojama rengti 2021 m. pabaigoje – 2022 m. pradžioje. Esant dabartiniam finansavimui, dviračių taką Smiltynė–Nida sutvarkyti numatyta iki 2023-iųjų pabaigos“, – LRT.lt teigia E. Tamariūnas.

Jis priduria, kad 2019-aisiais Kelių direkcija parengė ilgalaikę valstybinės reikšmės kelių priežiūros ir plėtros iki 2035 metų strategiją, kuri esą leis efektyviai ir skaidriai plėtoti ir prižiūrėti Lietuvos kelių infrastruktūrą.
„Atsižvelgusi į strategiją ir skirtą finansavimą, direkcija ėmėsi nuosekliai planuoti ir pėsčiųjų, ir dviračių takų tinklą prie valstybinės reikšmės kelių. Iki minėtos strategijos parengimo nebuvo vykdomas atsakingas ir nuoseklus ne tik pėsčiųjų ir dviračių takų, bet ir viso kelių tinklo planavimas, vadovaujantis aiškiais kriterijais“, – praeities klaidas įvardijo specialistas.

Tačiau, anot Lietuvos dviratininkų bendrijos atstovo S. Ružinsko, didelių pinigų dviratininkams nereikia, esą labai pasitarnautų ir ženklinimas, kurio Lietuvoje pasigendama.
„Atvykę užsieniečiai pervažiuoja pajūrio trasa ir išvažiuoja į Latviją. Nėra ženklinimų, vedančių į kitus dviračių takus. Gal turistai ir daugiau važinėtų aplink Lietuvą, tačiau jokių dviratininkams skirtų ženklinimų nėra nei magistraliniuose keliuose, nei kitur“, – teigia dviračių žinovas.









