Klimato pokyčiai, ekologinės katastrofos grėsmė, neišgydomų ligų galimas proveržis – visi šie faktoriai gimdo apokaliptines mūsų planetos prognozes. Tačiau mokslininkai kuria naujas technologijas, ieško būdų, kaip rasti ligų priežastis ir gydyti žmones, išradinėja naujas augalų veisles, kurios gyvuotų net ir labai sudėtingomis sąlygomis. „Žemės ateitis yra visų mūsų rankose, bet mokslininkai gali padėti”, – įsitikinę garsūs mokslininkai, profesoriai Saulius Klimašauskas ir Virginijus Šikšnys.Keliaujame į Vilniaus universiteto Gyvybės mokslų centrą. Būtent čia, Biotechnologijų institute, yra atliekami labai svarbūs ir įdomūs tyrimai genetikos ir epigenetikos srityse, sulaukiantys vis didesnio pasaulio mokslo bendruomenės įvertinimo. O kai kurie mūsų mokslininkai jau vadinami savo srities genijais ir būsimais Nobelio premijos laureatais.Biotechnologijos instituto direktorius ir DNR modifikacijos tyrimų skyriaus vedėjas profesorius Saulius Klimašauskas tyrinėja epigenetikos sritį – kokie pokyčiai vyksta organizme dėl aplinkos poveikio, nors genai nesikeičia. Daugybės apdovanojimų sulaukęs profesorius S. Klimašauskas kuria metodą, kaip galima būtų pažymėti genų sekas, rasti diagnostinius žymenis, kurie leistų labai anksti nustatyti ligą. Tame pačiame Biotechnologijos instituto aukšte įsikūręs dar vienas garsus mokslo centras. Tai Baltymų ir nukleorūgščių sąveikos tyrimų skyrius, kuriam vadovauja visame pasaulyje žinomas mokslininkas, profesorius, fizinių mokslų daktaras Virginijus Šikšnys. Dar 2012 metais profesorius su komanda atrado vadinamąją DNR žirklių technologiją, nustatė CRISPR-Cas9 baltymo kirpimo mechanizmą, leidžiantį redaguoti genomą, tarsi iškirpti atsiradusias klaidas, kurios lemia sunkių ligų atsiradimą. Šį sekmadienį kartu su garsiais Lietuvos mokslininkais prof. Sauliumi Klimašausku ir prof. Virginijumi Šikšniu bandykime kartu atverti duris į paslaptingą mokslo pasaulį, kurį suprasti tikrai nėra lengva. Tačiau mokslas gali tapti svarbiausiu žmonijos įrankiu pratęsti milijardus metų tebesitęsiantį Žemės gyvavimą.