Nacionalinio operos ir baleto teatro metų įvykiu tapo baletas „Procesas“. Tai iš tiesų neeilinis įvykis teatre, kuriame ilgus metus karaliavo opera ir po keletą kartų perstatomi klasikiniai baletai. Lietuvos kūrėjų komandos pastatytas modernus baletas pagal F.Kafkos romaną sulaukė palankaus kritikų ir žiūrovų vertinimo, Auksiniais scenos kryžiais apdovanoti spektaklio kūrėjai Martynas Rimeikis ir Mindaugas Urbaitis.Vienas iš trijų nebaigtų F.Kafkos romanų „Procesas“ sulaukė daugybės interpretacijų. Režisierius Orson Wells pastatė filmą, kompozitorius Philip Glass operą, Hanoveryje choreografas Mauro Bigonzetti pastatė baletą. Šokėjas ir choreografas Martynas Rimeikis idėją brandino dvejus metus. Pradėjęs bendradarbiauti su kompozitoriumi Mindaugu Urbaičiu nutarė ne parinkti, bet sukurti naują muziką baletui. Pamažu gimė įspūdingas muzikos ir šokio pasakojimas apie žmogui primetamą kaltę, apie asmenybės kovą, pralaimėjimą ir viltį. Koks procesas turėjo įvykti, kol gimė „Procesas“, kuo skiriasi baleto muzika, kaip su visais F. Kafkos aprašytais veikėjais sušokti romano siužetą, apie tai didžiojoje teatro scenoje, kurią apšvietė spektaklio šviesų dailininkas Levas Kleinas, sėdome pakalbėti su choreografu Martynu Rimeikiu ir kompozitoriumi Mindaugu Urbaičiu.