Poryt Rusijos vadovą priimsiantis Kinijos lyderis dar užvakar po imperatoriškuosius sodus vedžiojo Amerikos prezidentą. Vis dažnesni pasaulio galingųjų vizitai – tik vienas tebeaugančios Kinijos galios ženklų. Prekybos kare Pekinas Vašingtono smūgius atlaikė ir smūgiavo atgal, o kai abiejų galybių ekonomikoms reikia stabilumo, jo Donaldas Trumpas ir Xi Jinpingas sutarė siekti. Tik stabilumui Pekinas turi sąlygą: Amerika turi apsispręsti dėl paramos Taivanui. Griežto Kinijos tono neužmaskavo net Trumpą Pekine žavėjusi pompastika.

Iš Jungtinių Valstijų žiniasklaidos tapo aišku, kad Pentagonas sustabdė daugiau nei 4 tūkstančių kovinės brigados karių dislokavimą Europoje. Pagal planinę 9 mėnesių rotaciją jie turėjo būti dislokuoti Lenkijoje. Tiesa, ne tik Lenkijos pusė, bet ir mūsų prezidentūra sako, kad dėl šio Amerikos veiksmo dar labai daug neaiškumų. Tuo metu prezidentas šią savaitę pareiškė, kad „Lietuvos teritorija nebuvo ir nebus naudojama jokioms trečiųjų šalių karinėms operacijoms prieš kaimynines valstybes“. Pokalbis su prezidento vyriausiuoju patarėju nacionalinio saugumo klausimais Deividu Matulioniu prasidėjo nuo tokio pareiškimo būtinumo.

Jungtinių Valstijų žinia – sustabdyta 4 tūkstančių karių rotacija Lenkijoje ir 5 tūkstančių karių išvedimas iš Vokietijos. Tai, ką Baltieji rūmai kalbėjo ne vieną kartą, tampa tikrove – Europai tenka prisiimti atsakomybę rūpintis savo saugumu. Ar tai privers politikus ir pramonininkus atsibusti ir į savo rankas paimti viso žemyno saugumą? Tvyrant nežiniai dėl NATO ateities, kai kurios šalys pačios investuoja ir rengiasi arba jau tą daro su kaimynėmis. Neseniai Lietuvos kariuomenė treniravosi su lenkais ginti Suvalkų koridorių, o dabar – didžiausios lietuvių pratybos ir užduotys, kurios teks patiems. „Geležinio vilko“ pratybose buvo daug dronų ir bandymų pritaikyti Ukrainos patirtis.

Trys Latvijos sieną kirtę dronai ir du jų sukelti sprogimai – tiek pakako, kad Lietuvos kaimynėje oro gynybos klausimai virstų politine krize. Politinių jėgų kaltinimai, kas atsakingas už gynybos spragas, privertė pasitraukti gynybos ministrą, o šią savaitę – ir premjerę, dėl ko griuvo vyriausybė. Naują vyriausybę prezidentas paskyrė formuoti didžiausios opozicinės partijos „Jungtinio sąrašo“ lyderiui Andriui Kulbergui. Apžvalgininkai sako, kad įtampa Latvijos valdžioje augo jau seniai. Premjerė pripažįsta, jog naujausias dronų incidentas buvo tik paskutinis lašas taurėje. Tačiau dėl Rusijos elektroninės karybos priemonių nuo kurso nukrypę Ukrainos dronai Latvijoje, kaip ir kitose Baltijos šalyse, fiksuojami vis dažniau, ir ekspertai perspėja apie bandymus incidentus išnaudoti mažinant paramą Ukrainai bei didinant susiskaldymą.

Išskirtinė, galima sakyti, Lietuvos politikos savaitė. Išskirtine ją vadinti verčia valdančiosios koalicijos partijas apėmusi kratų ir įtarimų banga. Kratos valdančiųjų koalicijos partnerių „aušriečių“ būstinėje, partijos pirmininko Remigijaus Žemaitaičio ir jo pavaduotojos Daivos Petkevičienės kabinetuose Seime, namuose ir Seimo viešbutyje. „Aušriečius“ vejasi socialdemokratai – buvusiam premjerui ir partijos pirmininkui Gintautui Paluckui oficialiai pareikšti įtarimai neteisėtai praturtėjus. O dabartinei premjerei teko atsisveikinti su visuomeniniu patarėju Vigilijumi Jukna, mat šis už europines lėšas rengė mokymus ūkininkams tuščiose auditorijose. Gali susidaryti įspūdis, kad kai kurie politikai taip dažnai mato pareigūnus, jog rinkėjams pradeda kilti klausimas – čia dar Seimas ar jau naujas kriminalinio serialo sezonas?

Įgijusiai pranašumą dronų kare ir parodžiusiai, kad ir penktais karo metais geba demoralizuoti už save didesnį priešą, Ukrainai didžiuoju išbandymu gali tapti kova dėl įvaizdžio. Antai pernai šalį sudrebinęs tyrimas, atskleidęs milžinišką korupcinę schemą energetikos sektoriuje ir iš postų išvertęs virtinę pareigūnų, vis prasprogsta naujomis bylomis. Paskutinė jų gali pasirodyti esanti svarbiausia, nes prispaudė Andrijų Jermaką – buvusį Volodymyro Zelenskio administracijos vadovą, kuris kaltinamas už neteisėtai įgytus pinigus statęsis prašmatnų namą. Nors teisėsauga paties prezidento netiria, didžiausią žalą dėl įtariamų nusikaltimų patiria būtent jis, o kažkada, karui pasibaigus, tai gali nepataisomai pakirsti ir bet kokias politines ambicijas.

Jungtinės Karalystės valdantieji leiboristai rengiasi tam, ko partijos istorijoje dar nebūta – versti savo pačių premjerą. Po nevienareikšmiškų sprendimų, sulaužytų pažadų ir skandalų pasitikėjimas Keiru Starmeriu krinta. O dėkojusieji už didžiulius laimėjimus prieš dvejus metus dabar kaltina dėl istorinių pralaimėjimų vietos rinkimuose. Pats premjeras įspėja, kad nauji lyderio rinkimai – rizika kelti chaosą, kai situacija šalyje ir pasaulyje ir taip sudėtinga. Tam pritaria ir maždaug ketvirtadalis partijos. Bet panašus skaičius tikina – pokyčių reikia dabar. Visgi net ir su nauju lyderiu senos problemos išliks – leiboristams gresia panirti į vidinį chaosą, kuris užbaigė ir 14 metų trukusį konservatorių valdymą.

Ved. Nemira Pumprickaitė.