Vieša Baltųjų rūmų retorika ir vėl sunkai atitinka realią padėtį Artimuosiuose Rytuose. Rinkoms nuraminti kalbama, kad galioja paliaubos, bet Iranas ir Amerika į vienas kito laivus leidžia raketas ir dronus. Vašingtonas tvirtina, kad Iranas palaužtas, ir nors šalies ekonomika grimzta į krizę, žvalgybos analitikų vertinimu, Teheranas jūrinę blokadą dar galėtų atlaikyti mėnesius. Baltieji rūmai taip pat kartoja, kad susitarimas dėl karo pabaigos arti, bet Teheranas vilkina procesą ir net paskelbė kuriantis naują „Persijos įlankos sąsiaurio administraciją“, kuri už saugų laivų perplaukimą reikalautų atsiskaityti Irano valiuta. Visos akys kitą savaitę kryps į Pekiną, kur valstybinio vizito vyks Donaldas Trumpas. Kinija suinteresuota kuo greičiau užbaigti jos pramonei brangiai kainuojantį karą, bet Pekinas siekia ne Vašingtono diktuojamų sąlygų, o regioninio stabilumo.

Pergalės dienos paradą Vladimiras Putinas buvo pavertęs kultiniu renginiu. Bet šiemet jis buvo visai kitoks – be sunkiosios ginkluotės, be daugybės svečių, be daugumos užsienio žurnalistų. Rusijos vadovas pripažino, kad saugosi Ukrainos atakų, be to, ginklų reikia fronte. Parade žadėjęs pergalę, po jo Kremliaus vadovas prabilo, kad priešprieša krypsta į pabaigą. Taip tik sustiprino Rusijoje plintantį supratimą, kad pergalė tik tolsta. Bet net gavęs Donaldo Trumpo paramą savo trijų dienų paliauboms, jis atmetė Amerikos tarpininkavimą – žadėjo derėtis tik su Ukraina. Volodymyras Zelenskis pareiškė, kad Rusija prisikariavo iki to, kad net paradas priklauso nuo Kyjivo geros valios.

Lietuvos geležinkeliai pripažįsta, kad kone 40 procentų visų saugos sistemų – dar sovietinės. Jos esą galėtų veikti dar dešimtmetį, o joms atnaujinti reikės šimtų milijonų eurų. Po dviejų praėjusio savaitgalio traukinių avarijų tyrėjai atmeta sabotažo versiją. Avarijas lėmė žmogiškoji klaida ir techninis gedimas. Dėl to premjerė davė dvi savaites geležinkeliams ir susisiekimo ministerijai parengti planus, kaip bus užtikrintas eismo saugumas. Ekspertai sako, kad geležinkeliai vienu metu bando suvalgyti tris dramblius: brangų „Rail Baltica“ projektą, senos vėžės priežiūrą ir sumažėjusias pajamas dėl sankcijų Baltarusijai. Lietuvos Geležinkelių atstovai sako, kad nepaisant avarijų, geležinkelis – saugus.

Šią savaitę Vilniaus meras Valdas Benkunskas rinko parašus dėl migrantų politikos, jau anksčiau pasamdė nuomonės formuotojus reklamai. Ignas Vėgėlė steigia naują judėjimą ir jau dėlioja kelionių po Lietuvą planą. Po regionus važinėti pradėjo ir užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys, kuris neretai minimas kaip galimas kandidatas į prezidentus. Ir visi vienodai neigia, kad tai – rinkimų kampanija. Politologai sako – rinkimai vyksta visada, o šiuo metu intensyvėja.

Seimas panaikino buvusio premjero Gintauto Palucko teisinę neliečiamybę. Nors prieš tai buvo kalbų – viešų ir neviešų, kad valdantieji gali gelbėti politiką. Jau matėme porą atvejų anksčiau, kai Seimo narių balsų neužteko imunitetui atimti. Dabar 40 parlamentarų siūlo keisti Konstituciją, joje įtvirtinant galimybę pačiam Seimo nariui atsisakyti teisinės neliečiamybės.
Su mumis nuotoliu – Mokslų Akademijos prezidentas, Vilniaus universiteto teisės fakulteto profesorius Vytautas Nekrošius.

Keturios dešimtys Europos lyderių šią savaitę vyko į Armėniją, kur surengtas Europos politinės bendruomenės susitikimas. Jis šaliai itin svarbus – ilgus metus priklausiusi nuo Rusijos saugumo garantijų, o galiausiai Maskvos išduota, Armėnija vis drąsiau žvelgia į Vakarus. Per susitikimus Briuselis ir Jerevanas pasirašė susitarimą dėl milijardinių investicijų, Prancūzijos prezidentas sako: Armėnijos vieta – Europoje. Santykius su Briuseliu toliau nori stiprinti ir Jungtinės Karalystės premjeras. Kiras Starmeris pranešė, kad norėtų prisijungti prie Europos Sąjungos paskolų Ukrainai mechanizmo, o mainais Kyjivas galėtų pirkti britiškos ginkluotės. Visgi namuose Starmeris turi didelių problemų. Rinkimuose jo Leiboristų partiją tiesiog sutriuškino populistas Nigelas Farage`as – žmogus, bene daugiausia prisidėjęs prie Britanijos pasitraukimo iš Europos Sąjungos.

Šiandien atidaroma jubiliejinė 70-oji „Eurovizija“, o per konkurso atidarymo renginį kilimu žengia ir Izraelio atstovas. Būtent šios šalies dalyvavimas ir vėl kelia didžiausias aistras. Nors karo veiksmai Gazoje baigėsi, penkios šalys atsisakė dalyvauti konkurse ir paskelbė boikotą, kuris didžiausias „Eurovizijos“ istorijoje. Nepaisant to, protestuojančių šalių – mažuma. Didžioji dalis Europos laukia šventės, kurios šūkis skelbia „Muzikos suvienyti“ – bet ar jis vis dar atitinka tikrovę? Iš Vienos praneša Tadas Paškevičius.

Ved. Aistė Valiauskaitė.