Prieš du šimtus penkiasdešimt metų Amerika sukilo prieš Britų imperiją. Šią savaitę ją valdžiusio Jurgio III penktos kartos proanūkis atvyko švęsti ypatinga vadinamos šalių draugystės. Karolio III valstybinis vizitas Vašingtone sulaukė didžiulio dėmesio. Jis įvyko praėjus vos kelioms valandoms po to, kai Vašingtone per korespondentų vakarienę aidėjo į Donaldą Trumpą pasikėsinti galėjusio šaulio šūviai, o šalių santykiai buvo nusiritę į septynis dešimtmečius nematytas žemumas. D. Trumpas ne tik nuolat kritikuoja Keiro Starmerio vyriausybę, bet ir atvirai svarsto, kaip ją nubausti už nenorą prisidėti prie karo Irane. Per keturių dienų vizitą karalius, atrodo, sugebėjo savo šaliai sugrąžinti bent dalį palankumo. Pademonstravęs aukščiausio lygio diplomatiją, jis sužavėjo simpatijų jam neslepiantį D. Trumpą. Tačiau įspūdingiausia, kad monarhas sugebėjo tai, ko nepavyksta jokiems politikams: subtiliai, tačiau atvirai sukritikuoti Amerikos politinę kryptį ir už tai sulaukti D. Trumpo pagarbos.

Prasidėjus trečiam Irano karo mėnesiui, konflikto pabaigos nematyti. Derybos įstrigusios – europiečiai jau viešai sako, kad Jungtinės Valstijos neturi strategijos, kaip baigti šį karą, o Iranas amerikiečius tiesiog žemina. Žadėjęs konfliktą užbaigti per kelias savaites, Donaldas Trumpas dabar kalba apie galbūt ilgą Hormūzo sąsiaurio blokadą, galbūt net naujus smūgius, taip keldamas naftos kainas. Veikiausiai pastūmėti įvykių regione, Jungtiniai Arabų Emyratai pasitraukė iš naftą eksportuojančių šalių organizacijos OPEC. Tai septynis dešimtmečius veikiančiam naftos karteliui didelis smūgis, analitikai kalba apie jo pabaigos pradžią.

Amerikos karių išvedimas iš Europos, nesutariant su sąjungininkais dėl karo su Iranu – naujausias epizodas jau kone pusmetį trunkančioje transatlantinių santykių dramoje. Amerikai vis labiau gręžiantis nuo Europos, o europiečiams vis mažiau pasitikint Vašingtonu, vėl kalbama apie Europos kariuomenės idėją. Ją siūlantis gynybos komisaras Andrius Kubilius sako: reikia planuoti, kuo pakeisime amerikiečių pajėgas. Ekspertai sveikina norą stiprinti Europos gynybinius pajėgumus, bet kelia klausimą, kaip veiktų Europos kariuomenė ir už kokius pinigus? Iš Briuselio – Milda Vilikanskytė ir Evaldas Labanauskas.

Rusija sunkiai suvaldo smūgių bangą prieš savo naftos infrastruktūrą. Tuapsėje, viename svarbiausių Juodosios jūros uostų, po masinės dronų atakos gaisro nepavyko užgesinti net pusę savaitės. Naftos perdirbimo įrenginiai liepsnojo ir Uralo širdyje – Permėje. Ukrainiečių strategija išlieka ta pati: taikytis į naftos infrastruktūrą ir neleisti Maskvai pasinaudoti dėl karo Artimuosiuose Rytuose išaugusiomis naftos kainomis. Artėjant vienai svarbiausių sovietinės tradicijos švenčių – Pergalės dienai Maskvoje – kitą savaitgalį rengiamame parade dėl oro pavojaus nebus dalies karinės technikos. Kyjivas pasiūlymą nutraukti ugnį per Kremliui svarbią šventę vadina manipuliacija.

Socialdemokratai iš vieno kandidato išsirinko pirmininką, o jis eilinį kartą pažadėjo apie koalicijos likimą kalbėti vėliau. Ką turime koalicijoje? Buvusį partijos pirmininką, iš kurio prokuratūra nori atimti neliečiamybę, nes siekia tirti galimą jo neteisėtą praturtėjimą. Kitos koalicinės partijos pirmininkas Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos pripažintas šiurkščiai pažeidęs įstatymą, sprendimą pavadino „nulinės vertės“, nes „komisija neturi jokios vertės“. Komisija kreipėsi į prokurorus. Netrukus pasikalbėsime apie politinį klimatą šalyje. Sulaukite mūsų ir dėl kitų temų. Kokie valdžios viršūnių santykiai? Ką reiškia valdančiųjų problemos su teisėsauga visai politinei sistemai? „Savaitėje“ – Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto profesorius Ramūnas Vilpišauskas.

Daugiau nei pusei milijono žmonių atsiėmus sukauptas lėšas iš pensijų fondų, „Sodros“ biudžetas pasipildė daugiau nei milijardu eurų. Skaičiuojama, kad metų pabaigoje jis bus rekordinis, vien „Sodros“ rezerve bus sukaupta daugiau kaip šešių milijardų suma. O ir pačiame „Sodros“ biudžete lėšų daugiau nei planuota, todėl svarstoma rezervą pildyti lėčiau, dalį viršplaninių lėšų nukreipiant pensijų didinimui. Pensininkai sako to laukiantys seniai, o prezidentūra kritikuoja valdančiuosius – siūlymai pateikti daugiau nei prieš pusę metų, bet jokio rezultato. Ir dar priduria: toks Ingos Ruginienės vyriausybės sprendimų marinavimas primena Ingridos Šimonytės vyriausybės laikus. I. Ruginienė nesutinka, sako, vyriausybė pasirinko taiklesnes priemones, nei siūlo prezidentas. Socialinės apsaugos ir darbo ministrė bando mažinti įtampą – prezidento idėjai iš esmės pritaria, tačiau reikia išsamesnės analizės.

Valdančiųjų ir opozicijos nuomonės nedažnai sutampa, tačiau šįkart taip nutiko. Susivieniję apie 50 parlamentarų siekia surengti patariamąjį referendumą dėl šeimos sampratos įtvirtinimo Konstitucijoje. Iniciatoriai teigia, kad Konstitucinis Teismas, anksčiau išaiškinęs šeimos sampratą, viršijo savo galias. Teisės ekspertai pabrėžia: teisę aiškina ne politikai, o teismai, todėl referendumas neigtų ir pačią Konstituciją, ir europinę teisę. Dalis parlamentarų tokią iniciatyvą vadina rinkimine akcija prieš kitąmet vyksiančius savivaldos rinkimus. Tuo metu Teisingumo ministerija apskundė keturis teismų sprendimus dėl įpareigojimo pripažinti tos pačios lyties porų partnerystę, mat nėra tą reguliuojančių įstatymų. Teisininkai sako: inicijuoti pokyčius turi pati ministerija.

Ved. Nemira Pumprickaitė.

Ved. Nemira Pumprickaitė.