Vilniaus mažasis teatras daugeliui, ypač jaunųjų, šiandien atrodo tiesiog teatras Gedimino prospekte. Tuo tarpu vyresnieji puikiai prisimena režisieriaus Rimo Tumino suburtos entuziastų aktorių trupės užsispyrimą ir norą kurti savo gilų, psichologinių prasmių pilną ir aukščiausios režisūrinės meistrystės nugludintą teatrą. Noro buvo tiek, kad vaidinta ir statybose ant pastolių, ir nešildomose erdvėse, o teatro publika buvo tokia ištikima ir prisiekusi, kad ir šalo, ir dulkėmis kvėpavo sykiu su artistais. Pagaliau Mažojo teatro premjera įvyko naujuose namuose. Tai buvo vienintelis teatras, kuris atvėrė duris po Nepriklausomybės atkūrimo.