Apie vadinamąją Smetonos Lietuvą ilgą laiką buvo pasakojama labai romantizuotai. Prarasta nepriklausomybė ir jos ilgesys gožė objektyvų požiūrį. Šiandien apie paskutinįjį Antano Smetonos valdymo periodą vis dažniau kalbama kaip apie po įvykdyto karinio perversmo įsigalėjusį režimą. Kas rėmė ir lėmė 1926-ųjų perversmą Lietuvoje? Kaip keitėsi šalies valdymas po jo? Ar jis atrodė išskirtinai ano meto Europoje? Kokios buvo šio valdymo pasekmės? Į šiuos klausimus atsakysime „Daiktų istorijose“.

Ilgus dešimtmečius vieną prestižinę Vilniaus vidurinę mokyklą vadinome Salomėjos Nėries vardu. „Salomeikę“ baigė ištisos kartos absolventų nostalgiškai prisimenančių čia praleistus metus. Šiandien mokykla gavo „Vyčio“ vardą, tačiau ne pavadinimai lemia turinį. Šios mokyklos pradžia siekia gerokai senesnį laiką nei sovietmetis ir lemiamos reikšmės jos gyvavime turėjo šalia įsikūrusios vienuolės benediktinės. Kodėl šioje mokykloje net juodžiausiu sovietmečiu sustiprintai dėstyta anglų kalba? Atsakymus pateiksime „Daiktų istorijose“.

Amerikiečių filmą „Krikštatėvis“ yra matę daugelis, o pavojingiausio JAV gangsterio Al Capone pavardę žino dažnas. Tačiau beveik tuo pačiu metu veikė ir kitas itin garsus nusikaltėlis – Alvinas Karpis. Federalinė valdžia jį buvo paskelbusi valstybės priešu „Nr. 1“. Iki šiol šio žmogaus ir jo bendrininkų nusikaltimai prisimenami su siaubu, o apie jo gaujos įvykdytus plėšimus ir pagrobimus kuriami filmai. Tikrasis Alvino vardas – Albinas Karpavičius, jis gimė Toronte, emigranto iš Lietuvos šeimoje. Manome, kad verta pažinti ne tik gerais darbais išgarsėjusius tautiečius, todėl pasakojimą apie Alviną Karpį kviečiame žiūrėti „Daiktų istorijose“.

Ved. Saulius Pilinkus.