Karas Irane ir platesniame Artimųjų Rytų regione tęsiasi jau antrą savaitę. Teheraną pasiduoti paraginęs Jungtinių Valstijų prezidentas Donaldas Trumpas operacijos eigą apibūdina itin skambiais pareiškimais, tačiau Vašingtono retorika dėl karo tikslų kelia klausimų. Administracijos pareigūnai viešai pateikė skirtingas versijas, kokie yra operacijos tikslai, o valstybės sekretorius Marco Rubio yra užsiminęs, kad Jungtinės Valstijos smogė Iranui iš dalies todėl, jog smūgius pradėjo Izraelis. Nors Jungtinių Valstijų karinė galia regione abejonių nekelia, analitikai pabrėžia, kad siekiant operaciją paversti politine pergale, būtina aiškiai apibrėžti jos tikslą. Priešingu atveju kyla rizika įsitraukti į vadinamuosius nesibaigiančius karus.

Jungtinių Valstijų prezidento Donaldas Trumpas nepopuliarumas Europoje tampa vidaus politikos veiksniu kai kuriose šalyse. Danijos ministrė pirmininkė nusprendė šį mėnesį rengti išankstinius rinkimus, tikėdamasi didesnio rinkėjų palaikymo dėl savo pozicijos ginant Grenlandiją nuo Vašingtono spaudimo. Kritiškas požiūris į JAV politiką ryškus ir Ispanijoje, kur ministras pirmininkas Pedro Sanchezas atsisakė suteikti amerikiečiams prieigą prie šalies karinių bazių operacijoms Irane. Jungtinėje Karalystėje taip pat vyko diskusijos dėl dalyvavimo operacijoje ir galimybės leisti JAV kariuomenei naudotis britų bazėmis. Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas operaciją yra pavadinęs tarptautinės teisės pažeidimu. Nepaisant augančios įtampos, daliai Europos valstybių bendradarbiavimas su Vašingtonu išlieka būtinas, ypač sprendžiant Ukrainos saugumo klausimus.

Iranui nepavykus prasiveržti pro JAV karinių bazių gynybą regione ir sukelti politinio spaudimo Vašingtonui dėl žuvusių karių, Teheranas ėmėsi kitų spaudimo priemonių. Smūgiai Persijos įlankos šalių naftos ir dujų infrastruktūrai sukėlė nerimą pasaulio rinkose. Naftos kaina pasiekė aukščiausią lygį per dvejus metus ir kyla sparčiausiai nuo pandemijos laikotarpio. Iranui blokuojant laivybą Hormūzo sąsiauryje, Kataro energetikos ministras įspėjo, kad naftos ir dujų gavybą gali tekti stabdyti jau artimiausiomis dienomis. Pasak jo, tai galėtų turėti rimtų pasekmių pasaulio ekonomikoms, priklausomoms nuo Artimųjų Rytų energijos išteklių. Augančios degalų kainos Europoje, brangstančios trąšos ir trikdžiai maisto tiekimo grandinėse rodo, kad konflikto poveikis jaučiamas vis plačiau.

Karo poveikis juntamas ir ekonomikoje – augančios naftos bei dujų kainos didina daugelio produktų ir paslaugų kainas. Ekonomistai pažymi, kad net ir konfliktui vykstant už tūkstančių kilometrų, jo padariniai pasiekia ir Lietuvą. SEB banko analitikas Tadas Povilauskas teigia, kad energetikos žaliavų kainos sparčiai kyla: brangsta nafta, gamtinės dujos, o dyzelino kaina artėja prie lygio, buvusio prasidėjus karui Ukrainoje. Žemės ūkio sektorius taip pat susiduria su iššūkiais – azoto trąšos per trumpą laiką sandėliuose pabrango dešimtimis eurų už toną, o kai kur jų apskritai neįmanoma įsigyti. Ekonomistai sako, kad prognozuoti blogiausius scenarijus dar anksti, tačiau užsitęsus konfliktui gali kilti klausimų dėl verslo atsparumo.

Europoje diskutuojant apie saugumo architektūrą, Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas pasiūlė stiprinti bendrą Europos atgrasymo sistemą. Prancūzija yra vienintelė Europos Sąjungos valstybė, turinti branduolinį ginklą, tačiau iki šiol deklaravo jį naudosianti tik savo gyvybiniams interesams ginti. Kalboje prezidentas pabrėžė, kad sprendimas panaudoti branduolinį ginklą ir toliau liks išimtinė Prancūzijos prezidento prerogatyva. Vis dėlto pirmą kartą užsiminta, kad gyvybinių interesų samprata gali apimti ir Europos partnerių saugumą, todėl aštuonioms šalims pasiūlyta svarstyti glaudesnį bendradarbiavimą. Kai kurios valstybės, pavyzdžiui, Lenkija, jau kalba ir apie galimybę siekti nuosavo branduolinio atgrasymo.

Šią savaitę pristatytame Antrojo operatyvinių tarnybų departamento ir Valstybės saugumo departamento Grėsmių nacionaliniam saugumui vertinime teigiama, kad pagrindiniai grėsmių šaltiniai nesikeičia – tai Rusija, jos sąjungininkė Baltarusija ir priešišką laikyseną demonstruojanti Kinija. Prezidento vyriausiasis patarėjas nacionalinio saugumo klausimais Deividas Matulionis šias grėsmes aptarė LRT laidos „Savaitė“ studijoje.

Tuo metu vidaus politikoje toliau tęsiasi diskusijos dėl partijos „Nemuno aušra“ finansavimo. Po žurnalistinių tyrimų Generalinė prokuratūra atnaujino ikiteisminį tyrimą dėl galimų pažeidimų. Socialdemokratai ragina neskubėti vertinti koalicijos partnerių ir laukti institucijų išvadų, pabrėždami, kad jų balsai reikalingi priimant kai kuriuos sprendimus. Tačiau „Nemuno aušros“ atstovai signalizuoja, kad paramos gali nebūti, pavyzdžiui, svarstant Kapčiamiesčio poligono projektą. Opozicija savo ruožtu teigia, kad valdančiųjų bendradarbiavimas išlieka, tik kitais klausimais – tarp jų minimi ir vadinamieji „čekiukų“ skandalai.

Ved. Nemira Pumprickaitė.