Donaldo Trumpo grasinimas smūgiuoti Irano elektrinėms, jei režimas neatvers Hormūzo sąsiaurio, vainikavo trečią karo savaitę, kai Amerikos vadovas siuntė priešingas žinias – ir kad karas artėja prie pabaigos, ir kad laukia eskalacija, ir kad sąjungininkai entuziastingai rengiasi padėti, ir kad yra bailiai, nes nepadeda. Tuo metu Izraelio premjeras aiškino, kad Irano raketų pajėgumai sunaikinti, ir karas baigsis greičiau nei žmonės mano, bet vakar sulaukė galingos atakos į savo branduolinio objekto apylinkes ir smūgių Jeruzalei. Kai energetikos krizė jau didžiausia istorijoje, dilema Trumpui lieka ta pati: jai spręsti reikia karą baigti dabar, bet norint pasiekti karo tikslų, jį reikia stiprinti.

Pernai gegužę NATO pratybų Estijoje metu – nedidelė ukrainiečių dronų komanda, vaidinusi Aljanso priešą, nesunkiai eliminavo septynis NATO šarvuočius, tanką ir dar tris transporto priemones. Iš fronto atvykę keturi pilotai, užminavo NATO kelius, sunaikino tiltą ir nepatyrę nuostolių pribloškė pratybų organizatorius. Rezultatus dalis ekspertų pavadino fiasko ir Aljanso nesugebėjimu prisitaikyti prie šiuolaikinės karybos. Tai ką, bent jau iš dalies bando atlikti, NATO pajėgų transformacijos vadovybė. Jos vadovo pavaduotojo, generolo Aurelio Colagrando teigimu, tokie šalti dušai – svarbios ir naudingos pamokos. Interviu LRT jis pasakoja kaip, pasitelkiant dirbtinį intelektą, Aljansas realiu laiku mokosi atremti šiuolaikinių technologijų keliamas grėsmes. Jų centre dronai - neseniai išbandę NATO budrumą Rytiniame Aljanso sparne, o dabar savo griaunamąją galią demonstruojantys Artimuosiuose Rytuose.

Lenkijos premjeras įspėja, kad šalis gali sukti „Polexito“, Lenkijos išstojimo iš Europos sąjungos keliu. Toks Donaldo Tusko ir jo šalininkų įspėjimas – ne pirmas, o palaikymas narystei, atrodo, tvirtas. Bet partijos, atvirai svarstančios apie išstojimą, auga, o su jomis konkuruojanti ir anksčiau su Briuseliu konfliktavusi „Teisė ir Teisingumas“ dabar su Tusko Vyriausybe stojo į naują mūšį. Partinių kovų lauku tampa net nacionalinis saugumas, prezidentui vetavus Europos Sąjungos planą dėl paskolų gynybai stiprinti.

Jau antrą savaitę iš eilės šioje laidoje skamba Viktoro Orbano vardas. Ir, regis, ne atsitiktinai – Vengrijos premjeras, įsibėgėjant rinkimų kampanijai, sąmoningai siekia viešumo, tapusio kovos dėl politinio išlikimo įrankiu. Tai supranta ir Europos Sąjungos lyderiai, šią savaitę nesugebėję įkalbėti Orbano neblokuoti Bendrijos 90 mlrd. eurų paskolos Ukrainai. Briuselyje, panašu, vyrauja pragmatiškas skaičiavimas: kai kurie tikisi, kad kito mėnesio parlamento rinkimus Orbanas pralaimės. Vengiamas atviras teisinis konfliktas, kuris tik dar labiau sustiprintų jo matomumą. Nors argumentų imtis veiksmų – apstu. Dar gruodį pats Orbanas davė savo politinį pritarimą Ukrainos paskolai, o dabar, kai atėjo metas tai įgyvendinti, ją blokuoja. Mainais Orbanas reikalauja Kyjivo skubiai atnaujinti per Ukrainą į Vengriją tiekiamą rusiškos naftos srautą – pigesnės energijos šaltinį, nuo kurio Budapeštas išlieka priklausomas. Bet aklavietė nenaudinga ir pačiam Orbanui. Prieš rinkimus energijos kainos Vengrijoje kyla jau ne tik dėl nebeveikiančio naftotiekio, bet ir dėl platesnės nestabilumo bangos Persijos įlankoje.

Kitą savaitę diskusijos iš Kapčiamiesčio dėl poligono steigimo persikels į Seimą. Ir pastabų Vyriausybės teikiamam projektui daugiausia turi ne opozicija, o patys valdantieji. Vieni sako, kad kompensacijos neteisingos, kitiems klausimų kyla, kiek jis bus naudojamas, o treti apskritai abejoja poligono reikalingumu. Ir jei ne opozicijos palaikymas dar net nemačius projekto, socialdemokratams būtų daugiau nerimo, ar poligono steigimas sulauktų palaikymo Seime. Situaciją pakaitino Lenkijos gynybos viceministras, pareiškęs, kad poligonas nebus plečiamas į Lenkijos teritoriją, taip atmesdamas Lietuvos siūlymą kartu statyti ir naudoti Kapčiamiesčio poligoną. Viceministras dar pridūrė, kad Vyriausybė derasi su Lietuva, jog poligonas būtų pakankamu atstumu nuo sienos.

Dėl karo Artimuosiuose Rytuose degalų kainos Lietuvoje kyla vis labiau, per dvi savaites dyzelinas brango 30 centų ir perkopė 2 eurų ribą. Gyventojai skaičiuoja, ko reikės atsisakyti, dalis sako – tai smūgis jų pajamoms. Valstybė į rinką pamažu įlieja 80 tūkstančių tonų degalų rezervo, siūlo ir naujų, papildomų priemonių. Tačiau kol kas efekto nematyti – degalinių švieslentėse kainos toliau didėja. Degalų pardavėjai ir dalis politikų sako padėtis pagerėtų, jei būtų sumažinti akcizai.

„Lietuva – lietuviams“ – plakatas, sukėlęs kivirčą Vilniaus gatvėje, kai Vilniaus Universiteto docentas jį nutraukė, kabėjusį ant viaduko. Pats docentas, aiškindamas, kodėl taip pasielgė, sako „laikau šį lozungą radikaliu ir ekstremistiniu, nes jame matau neapykantos kalbą ir tautinės nesantaikos kurstymą“. Apie tai kalbėja Klaipėdos universiteto istorikas, humanitarinių mokslų daktaras, prieš dvejus metus „Sugiharos fondo diplomatai už gyvybę“ paskelbtas Tolerancijos žmogumi Zigmas Vitkus.

Ved. Nemira Pumprickaitė.