Tris su puse dešimtmečio valdžiusio svarbiausio Islamo revoliucijos sergėtojo, Irano aukščiausiojo lyderio ajatolos Ali Khamenei nebėra. Jis nužudytas per Izraelio ir Jungtinių Valstijų oro smūgių kampaniją, kuri, prasidėjusi šeštadienį ryte, tęsiasi iki šiol – netekęs lyderio, kariuomenės vado ir kelių kitų aukšto rango pareigūnų, režimas vis dar priešinasi, laidydamas raketas į Izraelį ir amerikiečių karines bazes priėmusias kaimynines Persijos įlankos valstybes. Nuožmaus, savo paties piliečius per protestus žudžiusio ir daugybės iraniečių išeivių nekenčiamo režimo mažai kas gaili, bet kartu su giliu nerimu laukiama, kas dėsis toliau. Karas su Iranu ilgalaikį chaosą gali atnešti visam regionui, o jį pradėjusiam Donaldui Trumpui tapti pačiu rizikingiausiu ėjimu iki šiol – kol kas atrodo, kad tolesnio plano visiems laikams stabdyti Amerikos karus užsienyje žadėjęs prezidentas greičiausiai neturi.

„Savaitėje“ – Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto mokslo darbuotojas Žilvinas Švedkauskas.

Ukraina ir jos rėmėjai šią savaitę paminėjo ketvirtąsias karo metines, visi kartodami, kad Maskvai nepavyko pasiekti savo tikslų. Tą pripažino ir pats Kremlius, tik jo išvada – tęsti karą iki pergalės. O koks Vakarų tikslas – neaišku: apie Ukrainos pergalę nebekalba net artimiausios rėmėjos, o taika be pergalės kainuotų pernelyg daug. Jungtinės Valstijos ir vėl atsisakė paremti Ukrainos teritorinį vientisumą, o norinčiųjų koalicija iš Europos šalių ir toliau neturi aiškių planų dėl pajėgų siuntimo. Europos Sąjunga nesugebėjo nei sutarti dėl naujų sankcijų, nei patvirtinti jau sutartos paskolos, taip reikalingos Kyjivui. Todėl jam telieka kariauti toliau ir tikėtis, kad Rusijos ekonomika žlugs anksčiau negu Ukrainos gynyba.

Donaldas Trumpas metinėje kalboje pabrėžė svarbiausius Respublikonų partijos praėjusių metų pasiekimus, ypač mokesčių srityje. Tačiau pagrindinis jo tikslas buvo įtikinti amerikiečius, kad ekonomikos padėtis geresnė, nei visuomenė mano. Makroekonominiu lygmeniu jis teisus, bet kasdieniame žmonių gyvenime tai nėra juntama. Nepopuliarūs Trumpo muitai ir jų poveikis kainoms apsunkina jo siunčiamą žinią prieš respublikonams svarbius vidurio kadencijos rinkimus, o Aukščiausiasis Teismas paskelbė, kad dalis jo muitų – neteisėti. Tiesa, ilgiausiame istorijoje pranešime apie valstybės padėtį dominavo ne turinys ar konkretūs pasiūlymai, o politinis spektaklis.

Per trejus metus – 52 milijonai eurų. Tokią sumą Lietuvos gyventojai ir įmonės atidavė sukčiams. Ir, jei ne bankų, mobiliojo ryšio bendrovių ir teisėsaugos pastangos, suma būtų bent dvigubai didesnė. Premjerė paskelbė, kad kova su sukčiais tampa vienu iš prioritetų šalyje. Lietuvos bankas parengė daugiau nei 20 įstatymo pakeitimų, kaip sumažinti pinigų išviliojimo mastą – bankams kiltų naujų pareigų. Tarp siūlymų – kad įtartini mokėjimai būtų stabdomi ir kad žmonės galėtų susigrąžinti nusikaltėliams jau pervestus pinigus. Bankai dalį galimų naujovių giria, bet priekaištauja, kad Lietuva su jomis skuba labiau nei visos kitos ES šalys. Tačiau ir tokia skuba jau nespės apsaugoti pensijų fonduose kauptų pinigų atsiimsiančių žmonių – masiškai pinigai bus pervedami balandį. O pirmieji jau gavę kauptas lėšas skundžiasi neregėta skambučių ataka. Prieš mėnesį pranešta apie pirmą pensijų reformos auką – žmogus sukčiams atidavė atsiimtus keliolika tūkstančių eurų. Sukčių apgultų pensininkų artimieji svarsto, ar tai – atsitiktinumas, ar duomenys nuteka.

Sužeista prezidento ranka ir prieš atvykstant statybos inspektoriams savanoriškai nuversta nuosavo sklypo tvora, žinoma, tapo šios savaitės įvykiais, atkreipiančiais dėmesį, kaip ir prezidento nepasirodymas Knygų mugėje, kurioje jo kalba buvo nelaukiama. Tačiau labai greitai šiuos įvykius užgožė kiti politikai, tapę Knygų mugės personažais – tiesa, dažniau knygose, o apsilankiusių šiemet buvo mažiau. Vienas tokių – Gintautas Paluckas: žurnalistinius tyrimus apie buvusį premjerą pristatė Šarūnas Černiauskas su Andriumi Tapinu. Kitas – pats tapo autoriumi: korupcijos byloje nuteistas Eligijus Masiulis su savo knyga „Baltas apykakles prasegus“ verčia aiškintis kitus politikus.

Visame pasaulyje nenuspėjamai besivystanti Epsteino byla į skandalus vėl įtraukė Clintonų šeimą. Buvusi šalies pirmoji pora, nuolat atsisakydavusi atsakyti į Kongreso komiteto klausimus, buvo priversta tai padaryti. Tiesa, už uždarų durų – ne taip, kaip jie norėjo. Komitetas teigia gavęs papildomos informacijos, žada kviesti liudyti ir kitus, bet kritikai abejoja, kad tyrimas atves prie tikrojo teisingumo. Tuo metu Jungtinėje Karalystėje Epsteino vardas kaitina politinę atmosferą. Praėjusią savaitę trumpam sulaikytas buvęs princas Andrew, o šią savaitę toks pat likimas ištiko ir buvusį ambasadorių Jungtinėms Valstijoms – Peteris Mandelsonas kaltinamas piktnaudžiavimu tarnyba. Tyrimą pradėjo ir Europos Sąjunga – aiškinamasi, ar, eidamas Europos prekybos komisaro pareigas, jis laikėsi elgesio kodekso nuostatų.

Ved. Nemira Pumprickaitė.