Danijos užsienio reikalų ministrui pripažinus, kad Donaldo Trumpo įkalbėti nepavyko ir jis toliau bandys užkariauti Grenlandiją, Europai tenka kelti klausimą – ar pagrindinis NATO principas, kad Aljanso narė gins kitą narę, apskritai veikia. Į Danijos kvietimą padėti saugoti Grenlandiją atsiliepė didžiosios Europos valstybės, bet karinės stebėsenos misija vykdoma dvišaliu pagrindu, ne NATO rėmuose, be Jungtinių Valstijų. Saugumo garantu turėjusi būti Amerika dabar tapo pavojumi Grenlandijos nepriklausomybei. Tokią Donaldo Trumpo užsienio politiką taikliai apibūdino Prancūzijos finansų ministras, pavadinęs ją paradoksu.

Jėgos panaudojimas Grenlandijoje reikštų didelę krizę NATO viduje, sako Estijos užsienio reikalų ministras. Margusas Tsahkna interviu „Savaitei“ davė ketvirtadienį, dar iki Donaldo Trumpo grasinimų įvesti muitus Europos šalims, parėmusioms Daniją, ir sakė, kad laimei, NATO dar nepasiekė ribos, kai tai galėtų sužlugdyti aljansą, bet pripažino, kad padėtis labai įtempta.

Šią savaitę radosi socialdemokratų, išdrįsusių pareikšti, kad Remigijus Žemaitaitis, kaip koalicijos partneris, jiems nebetinka. Tačiau partijos viršūnės tokios griežtos nuomonės neskuba reikšti. Mindaugas Sinkevičius sako, sprendimus dėl koalicijos reikia devynis kartus pamatuoti. Žemaitaitis tvirtina, kad ir jam sunku dirbti su socialdemokratais, bet pats iš koalicijos nesitrauks. Opozicija spėja, kad socialdemokratams nuo Žemaitaičio išsivystė Stokholmo sindromas.

Šią savaitę minėjome 35-ąsias Sausio 13-osios metines, mūsų Laisvės dienos 35-ąsias metines. Ir ši data sutapo su ginču, kivirčais ir pasipriešinimu dėl naujo poligono statybos Kapčiamiestyje. Atrodytų, žmonės turėtų alkūnėmis ir visomis jėgomis stoti ginti savo šalies, juk prisiminimas sovietų okupacijos vis dar labai gyvas, tačiau kariuomenės vadas išgirdo iš vietinės gyventojos, geriau jos vaikas bus bomžas, negu toks valkata kaip jis. Kodėl toks pasipriešinimas, kodėl taip atsitiko? Tai buvo klausimas buvusiam Seimo pirmininkui ir buvusiam premjerui Sauliui Skverneliui.

Dar pernai gegužę sveikatos apsaugos ministrei Marijai Jakubauskienei pasirašius tris įsakymus dėl paslaugų apmokėjimo, šie galioti pradėjo atgaline data – nuo balandžio. Dėl to liberalai kreipėsi į Vyriausiąjį administracinį teismą. Praėjusią savaitę teisėjų kolegijai paskelbus, kad įsakymai prieštarauja teisėkūrai, dabar liberalai svarsto interpeliaciją ministrei. Premjerė Inga Ruginienė ministre pasitiki. Tačiau dalis teisininkų sako, administracinio teismo sprendimas yra pagrindas gydymo įstaigoms reikalauti apmokėjimo už paslaugas pagal seniau galiojusius įsakymus, nes dabartiniai – neteisėtai priimti.

Prieš savaitę Iranas skendėjo chaose. Dešimtyse miestų žmonės reikalavo geresnio pragyvenimo ir religinio režimo pabaigos. Greitų būdų, kaip pagerinti žmonių gyvenimą, islamo respublika nerado ir greičiausiai neras, bet su antruoju reikalavimu ji kol kas susitvarkė – nepasitenkinimą užgniaužė jėga: tūkstančius protestuotojų saugumas nužudė, kitus suėmė ir žada greitas bausmes. Demonstrantams padėti žadėjo Donaldas Trumpas ir vienu metu atrodė, kad Jungtinės Valstijos išties smogs Iranui, tačiau Trumpas nusprendė kitaip. Ši Irano krizė baigėsi, tiesa, stebėtojai užtikrinti: anksčiau ar vėliau kils nauja.

Įsigijęs „Twitter“, netrukus Elonas Muskas pareiškė, kad vaikų išnaudojimo vaizdų pašalinimas iš šio socialinio tinklo bus jo prioritetas. Dar iki 2022-ųjų „Twitter“ save pristatė cenzūrai prieštaraujančia platforma, o čia plito vaikų bei keršto pornografija. Keleri metai po tinklo perėmimo, jį pervadinus „X“ ir integravus dirbtinio intelekto pokalbių botą „Grok“, Muskas atsidūrė kitoje barikadų pusėje. Pasitelkus socialinį tinklą kuriamos ir platinamos vadinamosios išmaniosios vaizdo klastotės, o jose – seksualizuojami realūs žmonės, kartais ir vaikai. Bėda ta, kad sutikimo naudoti jų atvaizdus šie asmenys niekada nedavė.

Ved. Nemira Pumprickaitė.