Per savaitę nuo sėkmingos operacijos Venesueloje Amerikos prezidentas išpildė niūriausius Europos būgštavimus. Šalys jau atvirai sako, kad laikas diskutuoti, kaip atremti Amerikos grėsmę Grenlandijoje. Danijos premjerė įspėja, kad kariniai veiksmai prieš NATO sąjungininkę sugriautų viską, Vokietijos ir Prancūzijos prezidentai Ameriką apkaltino griaunant tvarką, kurią ji pati sukūrė. Bet ką iš tikrųjų gali padaryti Europa, kai Donaldas Trumpas sako, kad jį riboja ne tarptautinė teisė, o jo paties moralė? Abu Trumpo brėžiami keliai į Grenlandiją – lengvas ar sunkus – veda per sąjungininkus.

Užsibrėžusiam perimti gausius Venesuelos naftos išteklius, su didžiųjų naftos bendrovių vadovais susitikusiam Donaldui Trumpui teko nusivilti. Išgirdęs prašymą iš viso investicijoms skirti ne mažiau kaip 100 milijardų dolerių, vienas jų paaiškino, kad į tokią šalį šiuo metu mesti tokius pinigus niekas tiesiog nenori rizikuoti. Šią poziciją grindžia karčia patirtimi, kai buvę Bolivaro režimo lyderiai jų turtą bent keliskart konfiskavo. Nors, ko gero, prezidentas viliasi, kad šįkart viskas klostysis kitaip, jog Nicolą Madurą pareigose pakeitusi naujoji prezidentė nuolankiai vykdys Jungtinių Valstijų nurodymus.

Derybose dėl taikos Ukrainoje šią savaitę Europa galėjo džiaugtis, kai Paryžiuje Amerikos pasiuntiniai pirmąkart pranešė, kad Donaldas Trumpas sutiktų užtikrinti Ukrainos saugumą po karo. Tada ir didžiosios Europos šalys paskelbė ketinimus siųsti karių. Amerika rodė jėgą Rusijai ir perimdama tanklaivį su jos vėliava, ir pagaliau išjudindama įstrigusias sankcijas. Bet Volodymyras Zelenskis pripažino, kad pats nežino, kaip saugumo garantijos veiktų, ką jau kalbėti, kad lieka neaišku, kaip baigti karą ir koks bus teritorijų likimas. O virš visko kybo vis juodesnis lemiamo skilimo tarp Amerikos ir Europos šešėlis, kai Europos lyderiai Trumpo ir Vladimiro Putino veiksmus jau deda į vieną gretą.

Valstybės saugumo departamentas turi pateikti savo išvadą dėl Rusijos opozicijos atstovo Leonido Volkovo galimybių toliau gyventi Lietuvoje. Tokios išvados paprašė Migracijos departamentas po to, kai Rusijos savanorių korpuso Ukrainos kariuomenėje atstovė Ana Tiron paskelbė susirašinėjimą su Volkovu. Rusijos savanorių korpuso vadą Denisą Kapustiną, kurio mirtį gruodį inscenizavo Ukrainos karinė žvalgyba, jis išvadino naciu, Kirilą Budanovą „šlykščiu provinciniu politiniu technologu“. „Tikiuosi, kad po Kapustino paseks ir jo draugeliai. Bus pasodintas Jermakas, Podoliakas, Budanovas ir visa kita propagandinė, veidmainiška šutvė. Ir tada Ukraina turės šansą laimėti. O kol ji stato ant kapustinų, jai niekas nešviečia“, – pareiškė Leonidas Volkovas.

Kariuomenės atstovai jau kurį laiką kalba, kad kariuomenės modernizacija, augantis šauktinių skaičius ir nacionalinės gvardijos plėtra reikalauja naujų poligonų. Valstybės gynimo taryba gruodį nusprendė Tauragėje esančio poligono plotą padvigubint, o dar vieną, naują, brigados dydžio poligoną steigti Kapčiamiestyje. Vietos gyventojai pasipiktino, sako, nesuprantantys, kam čia reikalingas poligonas, tvirtina dėl sprendimo patiriantys kolektyvinę traumą ir prašo užtikrinti psichologinę ir emocinę pagalbą. Aistros ir tarp valdančiųjų „aušriečių“ lyderis Žemaitaitis sako, naujo poligono nereikia, premjerė atkerta – reikia, ir jokių diskusijų negali būti.

Socialdemokratai įvedė, socialdemokratai ir smarkiai reformavo. Nuo sausio įsigaliojo pakeitimai antrosios pensijų pakopos kaupimo fonduose. Be kitų, žmonėms leista atsiimti pinigus. Po pirmų dienų prašymų teikimo ažiotažo premjerė suskubo raginti neskubėti, ramiai pagalvoti, o socialinės apsaugos ir darbo ministrė pati sėdo tiesiogiai konsultuoti žmonių. Klausimų-atsakymų serija tęsėsi beveik valandą. Privačių pensijų fondų atstovas tikisi, kad vienų atsiimamos sumos, kitus paskatins pradėti kaupti, nes žmonės pamatys, kad jiems uždirbta grąža esą – visai nemenka. Bet ilgametė finansų analitikė didžiausia antrosios pakopos kliūtimi laiko anuitetą. Sako, žmones gąsdina, kad sukaupus daugiau nei tam tikra suma, visos jos negali gauti iš karto ir privalomai turi tenkintis kasmėnesinėmis išmokomis.

Irano žmonės ir vėl sukilo. Iš pradžių reikalauta tik geresnių ekonominių sąlygų, bet viršų paėmė politinių pokyčių troškimas. Daugiau nei šimte šalies miestų protestuojama prieš religinę diktatūrą, linkima mirties dvasiniam lyderiui ir šaukiamasi nuversto šacho sūnaus. Protestai Irane – ne naujiena, bet šįkart jie vyksta itin sunkią režimui akimirką. Valiutos kursas krinta akyse, per pastaruosius porą metų visi Irano sąjungininkai regione arba žlugo, arba nusilpo, o Amerikos prezidentu yra sykį Iraną jau bombardavęs ir smogti vėl grasinantis Donaldas Trumpas.

Ved. Nemira Pumprickaitė.