Į kurią pusę pasisuks karas Artimuosiuose Rytuose, nesiryžta spėlioti net akylai jį stebintys ekspertai. Viena vertus, Donaldas Trumpas kartoja, kad karas laimėtas, Iranas sugniuždytas. Antra vertus, apie derybas viešai kalba ne Teheranas, o Vašingtonas. Irano dronai ir raketos toliau blokuoja svarbų naftos koridorių – Hormūzo sąsiaurį. O Maskvos teikiama parama, pasak Europos šalių, padeda Teheranui toliau taikytis į regiono valstybes ir amerikiečių karines bazes. Visa tai toliau kelia sumaištį: tarptautinės organizacijos prognozuoja lėčiau augančią pasaulio galybių ekonomiką, perspėja apie augančią infliaciją. O ekspertai įspėja, kad, net jei konfliktas baigtųsi rytoj, stabilumo regione nebus, o naftos ir dujų srautai neatsigaus dar ilgai.

Jungtinių Valstijų pasiuntinys Baltarusijai Johnas Coale‘as duodamas interviu LRT, paragino Lietuvą atkurti santykius su Baltarusija, surengti viceministrų lygio susitikimą ir leisti gabenti kalio trąšas per Lietuvos teritoriją, nes tai naudinga ir Europai, ir pačioms Jungtinėms Valstijoms. Premjerė Inga Ruginienė išvardijo tris sąlygas, kurias įvykdžius, techninio lygio susitikimas gali būti surengtas: kontrabandai naudojami balionai neturi skristi per sieną, turi būti grąžinti visi vilkikai be jokių papildomų mokesčių ir Baltarusija neturėtų praleidinėti neteisėtai sieną kertančių migrantų. Nepaisant specialiojo pasiuntinio gerų norų ir kalbų su Lukašenka, šiandien sąlygos nėra įvykdytos. Tačiau buvęs užsienio reikalų ministras Vygaudas Ušackas mano, kad Lietuva turi kalbėtis su amerikiečiais, nes tik Amerika gali užtikrinti mūsų saugumą ir padėti išvengti karo. Pokalbis su buvusiu užsienio reikalų ministru Vygaudu Ušacku.

Per dvi paras visose trijose Baltijos šalyse nukrito po droną. Šalių politikai sako, kad Baltijos šalys nebuvo taikiniai ir visi dronai ukrainietiški. Kariškių spėjimas – tai pasiklydę dronai, nes kaip tik tuo metu Ukraina atakavo taikinius Rusijoje Leningrado srityje. Bet ekspertai neatmeta, kad perimtus ukrainietiškus dronus galėjo paleisti ir patys rusai ar baltarusiai. Tam jie turi ir argumentų. Tačiau visi sutinka, kad reikia stiprinti oro gynybą. Latvija ir Estija bent fiksavo dronus ir juos matė, o Lietuvos kariuomenei apie nukritusį ir sprogusį droną pranešė vietos gyventojai.

Vieša paslaptis, kad Vengrija buvo ir yra ta šalis, kuria pagrindo pasitikėti Europos Sąjungos partneriai, ko gero, turėjo mažiausiai. Nuolatiniai premjero ir jo ministrų susitikimai su Rusijos vadovais, sąmoningas trukdymas priimti Bendrijai svarbius sprendimus Budapeštui užtarnavo Trojos arklio etiketę. Bet problema, regis, gali būti gerokai opesnė. Šaltiniai skelbia, kad Vengrijos užsienio reikalų ministras Rusijos kolegai realiu laiku raportuodavo tai, kas už uždarų durų dedasi ministrų susitikimuose ir net pasiūlydavo, kaip vieną kitą prieš Rusiją nukreiptą priemonę bandyti apeiti. Viktorą Orbaną iš kėdės išversti žadantis opozicijos lyderis sako, kad tai prilygsta valstybės išdavystei, ir, jei laimėtų rinkimus, žada to nepamiršti. O patys valdantieji šnipinėjimo skandalą bando padaryti išvirkščią – valstybei kenkiančius šnipus mato ir tarp politikų, ir tarp ukrainiečių, ir tarp žurnalistų.

Lapkritį Danijos socialdemokratai gavo rimtą signalą iš rinkėjų, kai pirmąkart per šimtą metų pralaimėjo savivaldos rinkimus Kopenhagoje. Tačiau tada atrodė, kad visas kortas sumaišė Donaldas Trumpas. Naujausia jo grasinimų dėl Grenlandijos kampanija sutelkė danus. Šalis net ruošėsi susprogdinti nusileidimo takus priešo lėktuvams, jei Jungtinės Valstijos išties būtų puolusios. Tarptautinė krizė grąžino populiarumą socialdemokratams apklausose. Premjerė Mette Frederiksen nusprendė pasinaudoti proga ir šaukti pirmalaikius rinkimus. Bet lošimas, panašu, nepasiteisino. Visos koalicijos partijos prarado mandatus, o aiškios daugumos nematyti ir Danijos laukia ilgos koalicinės derybos, kurioms pasibaigus Frederiksen turbūt ir toliau vadovaus vyriausybei, tik šįkart gerokai silpnesnė.

Kitą savaitę į Seimo posėdžius turi sugrįžti LRT įstatymo pataisos, kurioms po pateikimo buvo pritarta. Ir kitą savaitę, trečiadienį prie Seimo rengiamas dar vienas protesto mitingas, kuriuo siekiama apginti LRT ir laisvą žodį Lietuvoje. Praėjusių metų pabaigoje įvyko 4 tokie mitingai, kurie trumpam pristabdė valdančiosios koalicijos politinį buldozerį. Pokalbis su Seimo Kultūros komiteto pirmininku Kęstučiu Vilkausku.

Lietuvoje gimstančių vaikų kasmet mažėja vidutiniškai pusantro tūkstančio. Valdžia kalba apie demografijos krizę, sako, iki šiol į problemą nežiūrėta rimtai, todėl teikia siūlymus, kaip šalyje skatinti gimstamumą. Prezidentas turintiems du ir daugiau vaikų siūlo nulinį gyventojų pajamų mokesčio tarifą, pelno mokesčio lengvatą darbdaviams, įdarbinantiems du ar daugiau vaikų turinčius tėvus. Vyriausybė nurodo – finansinių paskatų neužtenka, reikia keisti ir vertybinį požiūrį į šeimą, žada gimstamumą skatinti rodydama socialines reklamas. Demografai ir ekonomistai pabrėžia: mažėjantis gimstamumas – visų Vakarų valstybių tendencija. Jauni žmonės pirmiausia rūpinasi išsilavinimu ir karjera, o dėl vaikų kelia klausimą – tai investicija ar prabanga.

Ved. Nemira Pumprickaitė.