Prieš savaitę valdančiųjų užkurtas protestas dėl pasikėsinimo į žodžio laisvę šią savaitę ir vėl buvo dėmesio centre. Nes pavyzdžių, kaip laisva žiniasklaida tampa nebelaisva Europoje, deja, netrūksta. Slovakijoje, Vengrijoje visuomeninio transliuotojo įstatymo pataisos galų gale nuvedė prie visiško žiniasklaidos savarankiškumo paralyžiaus. Pataisos dėl paprastesnio LRT generalinio direktoriaus atleidimo šią savaitę pristabdytos – opozicijos iniciatyva laukiama Vilniaus universiteto mokslininkų vertinimo. Po jo – grįš į Seimą. Valdantieji neslepia – registruos dar daugiau pataisų dėl LRT. Tuo metu visi manantys, kad žodžio laisvė ir politikų nekontroliuojama žiniasklaida yra viena iš demokratijos iškovojimų, gruodžio 9-ąją kviečiami į protesto mitingą Nepriklausomybės aikštėje.

Kol valdžia ieško būdų pažaboti laisvą žodį, šalyje tęsiasi oro balionų krizė. Vilniaus oro uostas uždaromas vos ne kas vakarą, kartais ir po kelis kartus, oro bendrovės keičia skrydžių tvarkaraščius, Baltarusijoje vis dar užstrigę vilkikai. Valstybė apimta chaoso, sako tiek politologai, tiek politikai. Premjerė Inga Ruginienė teigia, kad kovai su hibridine grėsme sutelkti visi pajėgumai, pati asmeniškai bendrauja ir su Jungtinėmis Valstijomis, o Baltarusijos veiksmai, sako, gali būti pripažinti terorizmu. Tiesa ta, kad balionai toliau skrenda ir nei kariuomenė, nei valdžia nežino, kaip juos sustabdyti.

LRT TELEVIZIJOS „Savaitėje“ – komunikacijos agentūros „INK Agency“ vyresnysis partneris Kęstutis Gečas

Amerikos moderuojamos derybos, kuriomis siekiama užbaigti karą Ukrainoje, ir toliau be aiškių rezultatų, nors abi pusės kalba apie progresą. Ukraina teigia, kad sudėtingiausias klausimas – kam atiteks okupuotos teritorijos, nes Maskva toliau reikalauja, kad jos būtų pripažintos Rusijai. Jungtinių Valstijų prezidentas ir toliau nenusiteikęs spausti Maskvos, sako, įsitikinęs, kad Vladimiras Putinas nori baigti karą, o Volodymyras Zelenskyis susitarimą turėjo priimti esą dar vasarį. Plano detalės neatskleidžiamos ir Europos valstybėms. Jos vietą prie derybų stalo siekia išsikovoti sprendimu konfiskuoti įšaldytą Rusijos turtą, bet stringa ir šis sumanymas.

Pirmieji antrosios Donaldo Trumpo kadencijos metai parodė, kad norėdamas užsitikrinti prezidento užnugarį privalai būti politiškai lojalus, ideologiškai artimas, palaikyti asmeninius santykius arba, pageidautina, turėti ryšių su jo šeimos verslo imperija. Jei kriterijus atitinki, net sunkiausi padaryti nusikaltimai nesutrukdys prezidentui perlipti per savo šalies teisinę sistemą ir, panaudojant specialiuosius įgaliojimus, suteikti nuteistajam malonę. Tuo spėjo įsitikinti keli teisti Respublikonų partijos kongresmenai, kriptovaliutų įmonės valdytojas ir net 45-eriems metams kalėti nuteistas buvęs Hondūro prezidentas, padėjęs organizuoti kokaino kelią į Jungtines Valstijas. Nors gal net didesnį rezonansą sukėlė Trumpo kreipimasis į Izraelio prezidentą Isaacą Herzogą su prašymu suteikti malonę dėl korupcijos teisiamam premjerui Benjaminui Netanyahu. Spalį Knessete ištarta Trumpo frazė tada kam nors gal ir galėjo nuskambėti kaip nekaltas juokelis, bet po jos prašyti nutraukti bylą nepasibaigus teismui įsidrąsino ir pats ministras pirmininkas. Teisės ekspertai įspėja – idėja pavojinga, jei prezidentas nusileis, tai neabejotinai ves į teisinį nihilizmą.

Donaldas Trumpas tai vadina kova su narkotikų prekeiviais, Nicolásas Maduro tikina – tai Jungtinių Valstijų siekis perimti naftos rezervus. Įtampa tarp Vašingtono ir Karakaso paskutinėmis savaitėmis tik auga. Netoli Venesuelos krantų Jungtinės Valstijos dislokavo didžiules pajėgas – tokių čia nebuvo nuo 89-ųjų įsiveržimo į Panamą. Amerika regione visada buvo aktyvi. Lotynų Amerika Vašingtonui išlieka svarbi ir dėl dalies šalių draugysčių su Kinija, Iranu bei Rusija. Artimus santykius su jomis palaiko ir Venesuela, šalys ne kartą padėjo Karakasui apeiti Vakarų sankcijas. Vašingtonui tai ir strateginė grėsmė. Nors nė viena šių šalių Venesueloje karinių bazių neturi, čia laikoma jų ginkluotės.

Eurovizijoje – skilimas. Šią savaitę priėmus sprendimą nešalinti Izraelio iš konkurso, apie boikotą paskelbė keturios šalys – Ispanija, Nyderlandai, Airija ir Slovėnija. Atrodo, nedaug, tačiau dar niekada Eurovizijos istorijoje dėl vienos šalies dalyvavimo nepasitraukė tiek kitų. Besipiktinančiųjų buvo ir daugiau. Nors organizatoriai to tiesiogiai neminėjo, būtent dėl Izraelio šią savaitę teko keisti kai kurias balsavimo taisykles, pavyzdžiui, riboti vyriausybių finansuojamas dainos reklamos kampanijas. Kaip išaiškino tos pačios Europos transliuotojų sąjungos projekto „Spotlight“ žurnalistai, tokią vyriausybės apmokėtą kampaniją Izraelis šiemet ir organizavo bei užtikrintai laimėjo žiūrovų balsavimą. Savo ruožtu Lietuva planų nekeičia ir Eurovizijoje dalyvaus

Ved. Nemira Pumprickaitė.