Vakarų lyderiai atvirai stoja prieš Amerikos planą dėl Ukrainos, kuris pažeistų trylika tarptautinių sutarčių. Taip pat lemtų ne tik Ukrainos, bet ir NATO narių Europoje likimus prieš jų pačių valią. Volodymyras Zelenskis perspėjo, kad neišduos savo šalies. Donaldas Trumpas sumenkino Ukrainos kovą už laisvę ir sakė, kad jo planą priimti teks. Jo derybininkai šiandien Ženevoje susitinka su Zelenskio atstovais, bet europiečių įtraukti nenori. Europoje – ir vėl susidūrus su Rusijai palankiu Amerikos planu – plinta raginimai nebebandyti įsiteikti Trumpui.

Lietuva atidarė sieną su Baltarusija, nes esą sumažėjo kontrabandinių balionų ir Minskas esą deklaravo norą bendradarbiauti. Visgi nepraėjus nė parai nuo sienos atidarymo kontrabandiniai balionai vėl sutrikdė Vilniaus oro uosto darbą. Minskas neišleidžia lietuviškų vilkikų, pasak vežėjų, reikalaudamas politinių derybų. Prezidentas ramina, kad jokios tragedijos nėra ir techniniai diplomatų pokalbiai esą vyksta. Tuo metu žurnalistinį tyrimą atlikusi „Lietuvos ryto“ žurnalistė Rasa Karmazaitė sako, kad balionus galėtų sustabdyti ir Lietuva, jei tik pavyktų pažaboti kontrabandininkus.

Baltųjų rūmų taikos planas parengtas Rusijai naudinga linkme, nors mūšio lauke pastarieji metai jai anaiptol nebuvo sėkmingi, sako vienas girdimiausių karo Ukrainoje ekspertų Michaelas Kofmanas. Jis teigia, jog fronte pasistūmėta daugiau nei pernai, bet ir praradimai didžiuliai.

Rugsėjį Lenkija ir NATO patyrė vieną rimčiausių pastarojo meto išbandymų – į Lenkijos oro erdvę įskrido dešimtys dronų. Jų naikinti kilo brangiomis raketomis apsiginklavę Aljanso naikintuvai. Lenkai ėmė daryti išvadas ir šią savaitę oficialiai dalyvavo pratybose su mūšiuose Ukrainoje patikrintais dronais. Visgi saugumo iššūkius keičia kiti – sabotažas Mikos kaime ir vos tragedija nesibaigusi traukinio kelionė. Lenkai apkaltino Maskvą ir ėmėsi veiksmų, tačiau kaip apsisaugoti nuo tokių diversijų atsakymų kol kas nėra.

Į Artimuosius Rytus telpa du didžiausi Donaldo Trumpo užsienio politikos pažadai – taika ir nauda Amerikai. Šią savaitę Vašingtone priimtas Saudo Arabijos princas ir sosto įpėdinis pakartojo, kad karalystė santykius su Izraeliu užmegs tik sukūrus Palestinos valstybę. Amerikos taikos Gazos Ruože plane šis klausimas nukeltas į tolimą ateitį, bet Mohammedas bin Salmanas Trumpui pažadėjo į Ameriką investuoti trilijoną dolerių. Mainais Amerikos prezidento svetingumas galutinai grąžino įtakingojo princo reputaciją, nors vos prieš kelerius metus Amerikos pareigūnai jį pravardžiavo gangsteriu.

Penktadienį vykęs protestas „Kokios valstybės mes norime?“ subūrė nebe tik kultūros bendruomenę – dalyvavo ir ūkininkai, sportininkai, medikai, studentai. Jie teigė, kad Kultūros ministerija nebe „Nemuno aušros“ rankose, bet negali toleruoti valdančiųjų partijų kompetencijos stokos ir žada savo judėjimą tęsti. Tuo tarpu valdančiojoje koalicijoje – vėl nesutarimai: Remigijus Žemaitaitis sako trauksis, jei nebus atliktas krašto apsaugos auditas.

Donaldas Trumpas nusileidžia itin retai, tačiau šią savaitę buvo priverstas tai padaryti. Sukilimas respublikonų partijoje prezidentą privertė pritarti, kad būtų paviešinti seksualinio nusikaltėlio Jeffrey Epsteino bylos duomenys. Šį sprendimą prezidentas ilgai vilkino. Kritikai svarsto, kad praeityje su Epsteinu bendravęs Trumpas gali baimintis byloje esančių kompromatų apie save ar savo bičiulius, tačiau Baltieji rūmai tai neigia.

Ved. Aistė Valiauskaitė.