Grįžęs prie plaukiojimo ir norėdamas legaliai plukdyti keleivius, Dainius sužinojo, kad po Vidaus vandenų transporto kodekso pakeitimų laivų technines apžiūras nebe atlieka LTSA – paslauga perduota privatininkams, o realybėje ją teikia tik vienas subjektas. Įkainiai išlėkė iš ankstesnių 30–40 eurų iki maždaug 400 eurų. STT fiksuoja rizikas: nekontroliuojamas kainodaras, formalius reikalavimus dėl specialistų ir jokios aiškios kokybės priežiūros bei skundų nagrinėjimo tvarkos. LTSA tikina, kad apžiūros privalomos tik komerciniams ir jūroje plaukiantiems laivams ir tikisi, jog atsiradus konkurentams kainos kris, tačiau kol rinka „susiformuos“, mokės laivų savininkai ir jų keleiviai.

Antakalnio pakraštyje, Saulėtekio 2B rekreaciniame miške, vietos gyventojas Linas fiksuoja, kaip po „sanitarinių atrankinių“ kirtimų krenta sveikos, brandžios pušys, o takus užkloja 6 metrų rąstai. Miškų tarnyba pripažįsta perteklinį sužymėjimą ir pradeda tyrimą, Aplinkos apsaugos departamentas primena pernykštę virš 30 neleidžiamų medžių iškirtimo istoriją, o Vilnius TECH aiškina „tvarkantis“ teritoriją – tik per tą laiką leidimai tai išduodami, tai naikinami, o miškas retėja. Ar rekreacijos vardan aukojama biologinė įvairovė, ir kas prisiims atsakomybę, kai miško „tvarkymas“ tampa lentpjūvės trasa?

Ved. Domas Burkauskas.