Po sudėtingos širdies operacijos Vitalijus gyvena su „tiksinčia“ krūtine ir vis dar juntamais simptomais, tačiau pakartotinį neįgalumo vertinimą nulėmė telefoninė apklausa ir seniai atnaujinti medicininiai duomenys – išmoka dingo, o žmogus liko be aiškaus atsakymo. Agentūra tikina, kad apklausa sudaro tik dalį vertinimo, bet ministerija pripažįsta – be laiku atliktų objektyvių tyrimų (nuo kraujo žymenų iki krūvio mėginio) sprendimai gali būti klaidinantys, o sisteminiai „laiko langai“ dažnai užstringa tarp šeimos gydytojo, specialisto ir paciento. Ką daryti šiandien, kad dalyvumo lygis būtų vertinamas realiai – ir žmogaus sveikata netaptų biurokratinių varnelių įkaitu?