Po sudėtingos širdies operacijos Vitalijus gyvena su „tiksinčia“ krūtine ir vis dar juntamais simptomais, tačiau pakartotinį neįgalumo vertinimą nulėmė telefoninė apklausa ir seniai atnaujinti medicininiai duomenys – išmoka dingo, o žmogus liko be aiškaus atsakymo. Agentūra tikina, kad apklausa sudaro tik dalį vertinimo, bet ministerija pripažįsta – be laiku atliktų objektyvių tyrimų (nuo kraujo žymenų iki krūvio mėginio) sprendimai gali būti klaidinantys, o sisteminiai „laiko langai“ dažnai užstringa tarp šeimos gydytojo, specialisto ir paciento. Ką daryti šiandien, kad dalyvumo lygis būtų vertinamas realiai – ir žmogaus sveikata netaptų biurokratinių varnelių įkaitu?

Prie ką tik „su liniuote“ iškastos Rudaminos vagos mokslininkas Justas Dainys rodo, kaip melioracijos darbai sunaikino beveik visą biologinę įvairovę – gyvybė liko tik pačioms atsparesnėms rūšims, o natūralus vingiuojantis upelis virto negyvu kanalu. Vilniaus rajono savivaldybė tai vadina „statinių“ priežiūra ir remiasi gyventojų skundais dėl užliejamų valdų, tačiau Aplinkos ministerija pabrėžia: natūralūs upeliai nėra statiniai, o „2,5 km gabalėlių“ praktika leidžia formaliai apeiti derinimus ir aplinkosauginius reikalavimus. Paradoksas dar didesnis – valstybė milijonus skiria upių renatūralizacijai ir tuo pat metu kitur jas ištiesina, rizikuodama ES sankcijomis už blogėjančią vandens telkinių būklę ir palikdama ateities kartoms nuskustas, negyvas upes.

Ved. Domas Burkauskas.