Vis daugiau Europos šalių matome pavojingą tendenciją – rinkimus laimi kraštutinės populistinės jėgos. Pastarųjų metų politiniai tyrimai rodo, kad po 2024-ųjų Europos Parlamento rinkimų radikalios dešinės partijos tapo įtakingesnės nei bet kada.

Vengrijoje Viktoro Orbano valdžia jau seniai kontroliuoja ne tik politiką, bet ir kultūrą bei švietimą. Slovakijoje ir Čekijoje populistai naudojasi visuomenės nuovargiu, žadėdami paprastus sprendimus, o jų retorikoje vis dažniau skamba prorusiški motyvai.

Sakartvelas, kuris ilgai buvo laikomas demokratijos viltimi Kaukaze, valdant šiai valdžiai vis labiau tolsta nuo europinių vertybių ir artėja prie Maskvos įtakos lauko.

Vakarų žiniasklaida pabrėžia, kad Rusijos hibridinės įtakos kampanijos – ypač Čekijoje ir Slovakijoje – sistemingai taikosi į vidinį demokratinį pasitikėjimą, pasitelkdamos informacinį karą kaip realią geopolitinio poveikio priemonę.

Kultūra – mūsų laisvės pamatas, mūsų tapatybės šerdis. Jeigu leisime ją pavergti populizmui, prarasime ne tik savo kūrybos balsą, bet ir patį save.

Apie tai – pokalbis su Nacionalinio dailės muziejaus generaliniu direktoriumi Arūnu Gelūnu ir atsargos karininku Aurimu Naviu.

Ved. Nemira Pumprickaitė.